siderãcija [pranc. sidération], ankštinių augalų (lubinų, seradelės, barkūno) aparimas, kad dirvožemyje pagausėtų azoto ir org. medžiagų.
|
||||
siderãcija [pranc. sidération], ankštinių augalų (lubinų, seradelės, barkūno) aparimas, kad dirvožemyje pagausėtų azoto ir org. medžiagų. sicilianà [it.], it. liaudies šokis; vidutinio tempo, taškuotojo ritmo; buvo šokama ir Prancūzijoje. sic! [sk. sik; lot.], taip! (parašytas skliausteliuose arba paraštėje, rodo atitinkamos vietos svarbumą arba cituojamų žodžių klaidingumą). sìbsai [angl. sibs], tų pačių tėvų, bet ne tos pačios vados palikuonys; žmonių Δ — broliai ir seserys, bet ne dvyniai. sibiliántai [lot. sibilans (kilm. sibilantis) — švilpiantis], liežuvio priešakiniai frikatyviniai priebalsiai — švilpiamieji ir šnypščiamieji, pvz., s, z, š, ž. sibìlė [gr. sibylla — pranašautoja], sen. Graikijoje ir Romoje — ateities pranašautoja. sibarìtas [gr. Sybaritēs], išlepęs, dykaduonis, prabangos išpaikintas žmogus; pavadintas pagal sen. graikų kolonijos Sibario (Sybaris) P. Italijoje pavadinimą; jos turtingi gyventojai garsėjo prabangiu gyvenimu ir dykinėjimu. siamángas [malaj. siaman], žmoginė beždžionė Symphalangus syndactylus; gyvena Sumatros saloje ir Malakos pusiasalyje; kūnas apaugęs ilgais juodais plaukais. siãlis [lot. si(licium) — silicis + al(uminium) — aliuminis], išorinė litosferos dalis (sfera), susidariusi iš uolienų, kuriose vyrauja silicis ir aliuminis. si, muz. garsas, septintas bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai