sèrvai [pranc. serfs < lot. servi — vergai], vid. amžių V. Europoje — žemiausios socialinės padėties baudžiauninkai.
|
||||
sèrvai [pranc. serfs < lot. servi — vergai], vid. amžių V. Europoje — žemiausios socialinės padėties baudžiauninkai. sèrumas [lot. serum — išrūgos], skystoji kraujo dalis, atsiskirianti, kraujui sukrešėjus. sertifikãtas [pranc. certificat < lot. certificatus — paliudytas, patvirtintas]: 1. liudijimas, pažymėjimas, pvz., TSRS prekės kokybės pažymėjimas, išduodamas spec. organų; 2. tam tikros valst. paskolų rūšies lakštas; 3. dokumentas, kuriame išdėstytos draudimo sutarties sąlygos. serrando [it. spaudžiant] ↗ accelerando. serpentinas [lot. serpentinus — gyvatiškas]: 1. ↗ serpantinas (1); 2. ↗ serpantinas (2). serpentinai [lot. serpentinus — gyvatiškas (pagal spalvą)], mineralų grupė, vandeningieji magnio silikatai. serpeñtas [lot. serpens — žaltys], XVII—XVIII a. medinis pučiamasis muz. instrumentas (korpusas susirangiusiu žalčio pavidalo); vartotas daugiausia Prancūzijoje. serpentãriumas [lot. serpens (kilm. serpentis) — gyvatė], patalpa nuodingoms gyvatėms laikyti; čia iš jų imami nuodai vaistams gaminti. serpantinas [pranc. serpentin < serpent — gyvatė]: 1. siauros įvairiaspalvės popieriaus juostelės, puotose, maskaraduose mėtomos ant šokančiųjų; 2. labai vingiuota kalnų kelio dalis; 3. senovinis šokis, imituojantis gyvatės judesius. seròzinis [lot. serum — išrūgos]: 1. susidedantis iš serumo arba panašus į jį, pvz., Δ eksudatas, esant uždegimui; 2. išskiriantis į serumą panašų skystį, pvz., Δ dangalas (juo išklotos kūno ertmės ir jose esantys organai). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai