Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Servai

sèrvai [pranc. serfs < lot. servi — vergai], vid. amžių V. Europoje — žemiausios socialinės padėties baudžiauninkai.

Serumas

sèrumas [lot. serum — išrūgos], skystoji kraujo dalis, atsiskirianti, kraujui sukrešėjus.

Sertifikatas

sertifikãtas [pranc. certificat < lot. certificatus — paliudytas, patvirtintas]: 1. liudijimas, pažymėjimas, pvz., TSRS prekės kokybės pažymėjimas, išduodamas spec. organų; 2. tam tikros valst. paskolų rūšies lakštas; 3. dokumentas, kuriame išdėstytos draudimo sutarties sąlygos.

Serrando

serrando [it. spaudžiant] ↗ accelerando.

Serpentinas

serpentinas [lot. serpentinus — gyvatiškas]: 1. ↗ serpantinas (1); 2. ↗ serpantinas (2).

Serpentinas

serpentinai [lot. serpentinus — gyvatiškas (pagal spalvą)], mineralų grupė, vandeningieji magnio silikatai.

Serpentas

serpeñtas [lot. serpens — žaltys], XVII—XVIII a. medinis pučiamasis muz. instrumentas (korpusas susirangiusiu žalčio pavidalo); vartotas daugiausia Prancūzijoje.

Serpentariumas

serpentãriumas [lot. serpens (kilm. serpentis) — gyvatė], patalpa nuodingoms gyvatėms laikyti; čia iš jų imami nuodai vaistams gaminti.

Serpantinas

serpantinas [pranc. serpentin < serpent — gyvatė]: 1. siauros įvairiaspalvės popieriaus juostelės, puotose, maskaraduose mėtomos ant šokančiųjų; 2. labai vingiuota kalnų kelio dalis; 3. senovinis šokis, imituojantis gyvatės judesius.

Serozinis

seròzinis [lot. serum — išrūgos]: 1. susidedantis iš serumo arba panašus į jį, pvz., Δ eksudatas, esant uždegimui; 2. išskiriantis į serumą panašų skystį, pvz., Δ dangalas (juo išklotos kūno ertmės ir jose esantys organai).