Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Senjorita

senjorità [isp. señorita], mergina, panelė, pagarbus ispaniškas kreipimasis į merginą.

Senjorija

senjòrija [pranc. seigneurie]: 1. V. Europoje feodalizmo laikais – feodalinės nuosavybės forma ir su ja susijusios ↗ senjoro1 (1) teisės; 2. V. Europos feodalų viena tėvonijos formų – ↗ senjoro1 (1) paveldima žemė su valstiečiais.

Senjorenkonventas

senjorenkonveñtas [lot. senior – vyresnysis + conventus – susirinkimas]: 1. suvažiavimo delegacijų atstovų susirinkimas, sprendžiantis organizacinius klausimus; 2. į parlamentą įeinančių polit. partijų lyderių, seniūnų taryba.

Senjoratas

senjorãtas [lot. senioratus], paveldėjimo tvarka, pagal kurią sostas arba turtai atitenka vyriausiajam giminės nariui.

Senjoras

senjòras2 [isp. senõr], ponas, ispaniškas kreipimasis į vyrą.

Senjoras

senjòras1 [pranc. seigneur < lot. senior – vyresnysis]: 1. vid. amžių V. Europoje – senjorijos savininkas, turėjęs teisę išnaudoti jo žemėje gyvenančius valstiečius (kartais ir miestiečius); 2. grupės vasalų valdovas (siuzerenas).

Senjora

senjorà [isp. señora], ponia, pagarbus ispaniškas kreipimasis į moterį.

Senior

senior [sk. senjor; lot.], vyresnysis.

Senilizmas

senilizmas [lot. senilis – senatvinis], ankstyvas (jauname amžiuje) senatvės požymių atsiradimas; senatviškumas.

Senešalas

senešãlas [pranc. sénéchal]: 1. Frankų valstybėje – karaliaus rūmų vyriausiasis valdytojas (nuo X a. didysis Δ); 2. Prancūzijoje (XIII–XVIII a.) – pareigūnas, vadovavęs administracinei ir teisminei apygardai.