Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Semiotinis

semiòtinis, ženklinis, susijęs su semiotika.

Semiotika

semiòtika [gr. sēmeiōtikē < sēmeion – ženklas, požymis]: 1. mokslas, tiriantis ženklus ir ženklų sistemas, t. p. natūralias ir dirbtines kalbas, kaip ženklų sistemas, semantiniu, sintaksiniu ir pragmatiniu aspektu; 2. med. mokslas apie ligų požymius; simptomatologija.

Semiologija

semiològija [gr. sēmeion – požymis + ↗ …logija] ↗ semiotika.

Semiografija

semiogrãfija [gr. sēmeion – ženklas + ↗ …grafija], natų rašyba.

Seminoma

seminomà [lot. semen (kilm. seminis) – sėkla], navikas iš sėklidės ląstelių.

Seminaristas

seminaristas, seminarijos auklėtinis, mokinys.

Seminarija

seminãrija [lot. seminarium – daigynas; čia: mokykla], tam tikra spec. vid. mokykla, pvz., mokytojų Δ, kunigų Δ.

Seminaras

seminãras [lot. seminarium – daigynas; čia: mokykla], aukštųjų ir vidurinių mokyklų mokomųjų pratybų rūšis, polit. švietimo namų kvalifikacijos kėlimo įstaigų mokymosi forma.

Semestras

semèstras [lot semestris – pusmetinis], pusė mokslo metų aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose.

Semema

sememà [< gr.], lingv. morfemos reikšmė.