semiòtinis, ženklinis, susijęs su semiotika.
|
||||
semiòtinis, ženklinis, susijęs su semiotika. semiòtika [gr. sēmeiōtikē < sēmeion – ženklas, požymis]: 1. mokslas, tiriantis ženklus ir ženklų sistemas, t. p. natūralias ir dirbtines kalbas, kaip ženklų sistemas, semantiniu, sintaksiniu ir pragmatiniu aspektu; 2. med. mokslas apie ligų požymius; simptomatologija. semiològija [gr. sēmeion – požymis + ↗ …logija] ↗ semiotika. semiogrãfija [gr. sēmeion – ženklas + ↗ …grafija], natų rašyba. seminomà [lot. semen (kilm. seminis) – sėkla], navikas iš sėklidės ląstelių. seminaristas, seminarijos auklėtinis, mokinys. seminãrija [lot. seminarium – daigynas; čia: mokykla], tam tikra spec. vid. mokykla, pvz., mokytojų Δ, kunigų Δ. seminãras [lot. seminarium – daigynas; čia: mokykla], aukštųjų ir vidurinių mokyklų mokomųjų pratybų rūšis, polit. švietimo namų kvalifikacijos kėlimo įstaigų mokymosi forma. semèstras [lot semestris – pusmetinis], pusė mokslo metų aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose. sememà [< gr.], lingv. morfemos reikšmė. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai