|
-> mechanizmas [pranc. mécanisme < gr. mēchanē — įrankis, statinys]: 1. kūnų sistema, kurioje vieno arba kelių kietų kūnų judesys paverčiamas tam tikru kitų kietų kūnų judesiu; 2. visuma tarpinių būvių ir procesų, kuriuos patiria kuris nors fizinis, cheminis, fiziologinis ar kt. reiškinys, pvz., chem. reakcijos Δ, mąstymo Δ; 3*. tam tikra sistema, pvz., valst. valdymo Δ.
mechanizãtorius, mašinų ir mechanizmų aptarnavimo specialistas (daugiausia žemės ūkyje); asmuo, prižiūrintis mašinų eksploatavimą.
mechanizãcija [pranc. mécanisation < gr. mēchanē — įrankis, mašina], gamybos rankinio darbo priemonių pakeitimas mašinomis ir mechanizmais.
mechãniškas [↗ mechaninis], nesusijęs su sąmone, valia, mašinalus.
-> mechanistai, mechanicizmo šalininkai.
mechãninis [gr. mēchanikos]: 1. susijęs su mechanika arba mechanizmu; 2. ↗ mechaniškas.
mechãnikas: 1. mechanikos žinovas, specialistas 2. mašinų prižiūrėtojas, meistras, taisytojas; asmuo, kuris rūpinasi mašinų eksploatavimu.
mechãnika [gr. mēchanikē (technē) — mašinų išradimo menas]: 1. mokslas, tiriantis sąveikaujančiųjų materialiųjų kūnų padėties kitimą erdvėje ir laike, jų pusiausvyrą, veikiant jėgoms, elementariųjų dalelių judėjimą ir procesus, vykstančius atome; 2. įrengimas, sutvarkymas.
mechanicizmas [↗ mechaninis], vienpusiškas pažinimo principas ir pasaulėvaizdis, pagrįstas prielaida, kad tikrovės reiškinius galima paaiškinti mech. procesais.
-> mecenãtas [pagal Romos valst. veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato (Gaius Cilnius Maecenas), gyvenusio I a. pr. m. e. ir globojusio poetus, prievardį], turtingas mokslo ir meno globėjas.
|
|
Naujausi komentarai