Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Martenas

martènas [pagal pranc. metalurgo P. Marteno (Martin) pavardę], Marteno krosnis — liepsninė regeneracinė plieno lydymo krosnis.

Maršrutas

maršrùtas [pranc. marche — ėjimas + route — kelias]: 1. iš anksto suplanuotas keliautojų, tyrėjų, kariuomenės, automobilių ir kitų transporto priemonių vykimo kelias; 2. krovininis traukinys, kuris važiuoja iki paskyrimo vietos, nekeisdamas sąstato ir krovinio (maršrutinis traukinys).

Maršos

máršos [vok. Marsch (vns.)], žemų jūros pakrančių viršutinė juosta, užliejama tik aukščiausių potvynių ir didžiausių sampūtų periodais.

Maršmanevras

maršmanèvras [pranc. marche-manoeuvre], kariuomenės pergrupavimas arba perkėlimas į naujas vietas, iš kur patogiausia smogti priešui.

Marširuoti

marširúoti [vok. marschieren], eiti maršu, kariškai žingsniuoti.

Maršinis

máršinis [↗ maršas], siunčiamas iš rezervo (atsargos) veikiančiajai kariuomenei papildyti, pvz., Δ dalinys.

Maršas

máršas [pranc. marche]: 1. žygiavimas rikiuotėje tolygiu ritmingu žingsniu; 2. kariuomenės žygis; 3. muz. žanras; ryškaus ritmo ir žingsnį atitinkančio tempo muz. kūrinys; 4. statyboje—laiptatakis.

Maršancija

maršáncija, kerpsamanė Marchantia; paplitusi daugiausia tropinio ir vidutinių platumų klimato juostose; auga drėgnose vietose.

Maršanas

maršãnas [pranc. marchand — pirklys], asmuo, prekiaujantis dailės kūriniais.

Maršalka

maršálka [lenk. marszałek]: 1. feodalizmo laikais — aukšto rango centr. valdžios pareigūnas; bajorų vadas; 2. iškilmėms vadovaujantis asmuo; 3. tvarkos prižiūrėtojas bažnyčioje; 4. Lenkijoje ir Lietuvoje feodalizmo laikais —bajorų seimų, konfederacijų ir teismo organų pirmininkas.