maršalitas, biri arba kiek supuolusi uoliena, susidariusi iš smulkių neapzulintų kvarco dalelių; dažų užpildas, formavimo medžiaga.
|
||||
|
máršalas [pranc. maréchal]: 1. vid. amžių Prancūzijoje — karaliaus pareigūnas, prižiūrėjęs arklius; karaliaus asmens ir raitosios sargybos tvarkytojas; XIII—XV a. Prancūzijoje — karaliaus kariuomenės dalies vadas; 2. kai kurių valstybių kariuomenių aukščiausias kar. laipsnis; 3. Lenkijos Seimo (nuo 1919) ir Senato (1919—39) pirmininkas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Kariniai terminai |  Kategorija: M |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | márš [pranc. marche — eik], komanda, raginimas žengti, eiti. márselis [ol. marszeil], tiesioji burė, tvirtinama prie fokstiebo antros rėjos nuo apačios. marseliẽtė [pranc. la Marseillaise], pranc. revoliucinė daina, sukurta (melodija ir žodžiai) R. de Lilio; nuo 1795 Prancūzijos himnas. mársas [ol. mars], stebėjimo aikštelė laivo stiebe. Marsas (lot. Mars), romėnų karo dievas. marsalà [pagal Italijos miesto Marsalos (Maršalą), kurio apylinkėse buvo pradėta gaminti, pavadinimą], stiprus spirituotas desertinis vynuogių vynas; savitą skonį (panašų į maderos) Δ įgauna nuo sutirštintos vynuogių misos. maronit‖ai, Rytų apeigų katalikai; išlaikė senovės Rytų apeigas; liturginės kalbos — aramėjų ir arabų; savo pavadinimą sieja su sirų vienuolio Marono (ar Maro) vardu; daugiausia ~ų yra Libane. marònai [pranc. marron < isp. cimarrón], pabėgę iš vergijos Vest Indijos ir Gvianos negrai, kovoję su baltaisiais kolonizatoriais. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai