manualizmas [lot. manualis — rankinis], ped. kryptis, kuri mokymo ir auklėjimo pagrindu laiko rankų darbą.
|
||||
manualizmas [lot. manualis — rankinis], ped. kryptis, kuri mokymo ir auklėjimo pagrindu laiko rankų darbą. manuãlas [lot. manualis — rankinis]: 1. klavišinių muz. instrumentų (ypač tų, kurie turi ir pedalus, pvz., vargonų) klaviatūra griežti rankomis; 2. prek. buhalterijos svarbiausia knyga; 3. kasdieninių svarbesniųjų užrašų parankinė knyga. mantò [pranc. manteau — apsiaustas], platus moteriškas paltas. mantisė [lot. mantissa — priedas], dešimtainio logaritmo trupmeninė dalis. mantilija [isp. mantilla]: 1. moteriškas baltų arba juodų nėrinių apsiautalas, uždengiantis galvą ir viršutinę liemens dalį; 2. trumpas berankovis moterų apsiaustas. mántika [gr. mantikē], ateities spėjimo, būrimo menas. mántija [gr. mantion — apsiaustas]: 1. platus, ilgas, į apsiaustą panašus valdovų, aukštųjų dvasininkų paradinis drabužis, apsivelkamas ant kito drabužio; 2. geol. vidurinė Žemės rutulio sfera, supanti Žemės branduolį; 3. moliuskų, pečiakojų, ūsakojų vėžiagyvių liemenį arba jo dalį gaubianti odos raukšlė. mansárda [pranc. mansarde], pastogės gyv. patalpa su langu. manòzė, angliavandenis C6H12O6; balti, saldūs milteliai. manovakuummètras [manos + ↗ vakuummetras], manometras dujų ir skysčių slėgiui, didesniam arba mažesniam už atmosferos slėgį, matuoti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai