mandatãrijus [pranc. mandataire < lot. mandatum — pavedimas], įgaliotinis; mandatą turintis asmuo, valstybė.
|
||||
mandatãrijus [pranc. mandataire < lot. mandatum — pavedimas], įgaliotinis; mandatą turintis asmuo, valstybė. mandarinas2 [portug. mandarin < skr. mantrin — patarėjas], stambus sen. Kinijos valdininkas. mandarinas1 [isp. mandarin], visžalis citrusinis vaismedis Citrus reticulata; kilęs iš Indijos. mančesterizmas, Mančesterio mokykla — XIX a. 4 dešimtmečio pram. buržuazijos ek. politikos srovė, atsiradusi D. Britanijos mieste Mančesteryje (Manchester); gynė laisvąją prekybą, kritikavo bet kokį valstybės kišimąsi į ekonominį šalies gyvenimą. mancipãcija [lot. mancipatio], sen. romėnų teisėje — nuosavybės teisės perdavimas, dalyvaujant liudininkams. mancinelà [isp. manzanilla — obuoliukai], karpažolinių šeimos medis Hippomane mancinella; savaime auga Amerikos tropinio klimato juostoje; lapuose ir žievėje yra nuodingų pieno sulčių. …mãnas [gr. mania — beprotybė, aistra, potraukis], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti asmenį, aistringai ką nors mėgstantį arba turintį kokį nors liguistą potraukį. mãnai2 [↗ manai1], smulkios kvietinės kruopos; vart. vaikų ir dietiniams patiekalams. mãnai1 [lot. manes], pagal romėnų tikėjimą — mirusiųjų protėvių vėlės; garbintos kaip dievybės. manà2 [melaneziečių arba polineziečių k.], kai kurių tautų (melaneziečių, polineziečių) tikima antgamtinė jėga; laikoma gyvenimo pagrindu, sąlygojančiu bet kokią veiklą; gali pasireikšti ir natūraliu pavidalu, pvz., kaip protas, turtas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai