manà1 [gr. manna < hebr. mān]: 1. pagal Bibliją — stebuklingas maistas, kritęs iš dangaus keliaujantiems per dykumą žydams; 2. kerpės, kurių gniužulas neprisitvirtinęs prie substrato, dėl to vėjo pakeliamas ir toli nunešamas; 3. kai kurių augalų, pvz., Fraxinus ornus, Tamarix mannifera, sultys, kietėjančios ore; jose yra cukrų, alkoholio manito.
|
||||
|
mamùtas [lenk. mamut < rus. mamont], iškastinis dramblys Mammonteus primigenius, gyvenęs pleistoceno II pusėje Europoje, Sibire ir Š. Amerikoje. mamonà, godumas, gobšumas, savanaudiškumas. Mamonà [gr. mammōnas < aram. mamona — turtas, gausumas], sen. sirų turto ir pelno dievas. mameliùkai [arab. mamluk — belaisvis], Egipto sultonų asmens gvardijos kariai, tiurkų ir kaukaziečių kilmės; iš pradžių Δ buvo kariai vergai, veikė XII a.—XIX a. pr. daugiausia Art. Rytuose. mámbos, nuodingos gyvatės Dendroaspis; gyvena Afrikoje, į p. nuo Sacharos. mámba [isp. mambo], pramoginis šokis; greito tempo, kilęs iš Kubos. mamològija [lot. mamma — krūtis + ↗ …logija] ↗ teriologija. mamaliològija [lot. mammalis — krūties + ↗ …logija] ↗ teriologija. malversãcija [pranc. maleversation], sukčiavimas, išeikvojimas, klastojimas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai