|
-> makrekeriai [angl. muckrakers — pažod. purvo, šiukšlių kapstytojai], XX a. pr. JAV rašytojų ir publicistų grupė, kuri demaskavo socialinio ir politinio gyvenimo negeroves, monopolijų ir valst. aparato korupciją, parodė sunkias darbininkų darbo, buities sąlygas, reikalavo dem. reformų.
makrakantorinchòzė, gyvulių, daugiausia kiaulių, rečiau šernų liga; sukelia dygiastraublis Macracanthorhynchus.
makliūrà, medis Maclura pomifera; kilusi iš Š. Amerikos; auginama šilto klimato šalyse kaip dekoratyvinis, dervinis, aliejinis augalas.
mãkleris [vok. Makler]: 1. biržos tarnautojas — biržos sandėrių tarpininkas; 2*. sukčius.
-> makintòšas [angl. mac(k)intosh; pagal škotų chemiko Č. Makintošo (Macintosh) pavardę], neperšlampamo gumuoto audinio apsiaustas.
makimònas [jap. makimono — suvyniotas daiktas], tapyba (kai kada su tekstu) ant popieriaus ar šilko, horizontaliai suvynioto į ritinį; būdingas XII—XIII a. Japonijos ir Kinijos dailei.
mãkija [it. macchia], augalijos tipas — tankūs, 2—5 m aukščio, daugiausia visžalių medžių ir krūmų sąžalynai; būdinga Viduržemio pajūrio šalims.
makiavelizmas, polit. doktrina, tikslui pasiekti rekomenduojanti bet kurias priemones — klastą, veidmainystę, smurtą; cinizmas, moralinių skrupulų neturėjimas; žodis atsirado iš italo N. Makiavelio (Machiavelli), „Kunigaikštyje” (1532) aprašiusio savo epochos polit. praktiką, pavardės.
makiajòliai [it. macchiaioli < macchia — dėmė], it. tapytojų grupė, kūrusi XIX a. 6—9 dešimtmetyje Florencijoje; reiškė protestą prieš akademizmą, propagavo nacionalinio išsivadavimo idėjas; kūriniai daugiausia pleneriniai.
-> maki [pranc. maquis < it. macchia — krūmai]: 1. Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimo per II pasaulinį karą partizanai; 2. ↗ makija.
|
|
Naujausi komentarai