majestõtiškas [↗ majestotas], didingas.
|
||||
|
majestõtas [lenk. majestat < lot. majestas (kilm. majestatis) — didybė, aukštybė], didenybė (monarcho titulas). majà2, majų raštas — hieroglifinis raštas, kurį vartojo giminingomis kalbomis kalbėję ir turėję aukštą kultūrą Centr. Amerikos sen. indėnai majai. majà1 [skr. mājā — magiška galia]: 1. sen. indų filosofijoje (vedantoje) — viso suvokiamo pasaulio, regimojoje įvairovėje slepiančio tikrąją esmę — brahmaną (vienintelę realybę), iliuzoriškumas; 2. induizme — mokėjimas daryti stebuklus, patys stebuklai, nesuvokiama jėga. Majà2 [skr. mājā — magiška galia]: 1. budizme — Budos motina; 2. šyvaizme — dievo Šyvos žmona. Majà1 [gr. Maia], sen. graikų ir romėnų mitologijoje — vyresnioji iš Plejadžių; kalnų nimfa; iš jos yra kilęs romėniškas gegužės mėnesio pavadinimas. mahometonỹbė, viena pasaulinių religijų, kitaip ↗ islamas; įkūrėjas Mahometas (570—632). mahometõnas, islamo tikybos žmogus, kitaip ↗ musulmonas. mãhdis [arab. mahdij — (dievo) vedamas], musulmonų mesijas, išganytojas. mahatmà [skr. mahātma(n) — didžioji siela]: 1. induizmo mitologijoje — pasaulio dvasia, dieviškasis antžmogis; 2. Indijoje — žymių, ypatingai gerbiamų asmenų titulas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai