magnetochèmija [↗ magnetas + ↗ chemija], mokslas, tiriantis medžiagos magn. ir chem. savybių ryšį.
|
||||
magnetochèmija [↗ magnetas + ↗ chemija], mokslas, tiriantis medžiagos magn. ir chem. savybių ryšį. magnetizmas: 1. magneto arba laidininko, kuriuo teka el. srovė, savybė traukti arba atstumti nuo savęs kai kuriuos kūnus; 2. magnetikų magn. savybės ir reiškiniai; mokslas apie juos. magnetitas [vok. Magnetit < gr. magnētis], stiprių magn. savybių mineralas, sudėtingasis geležies oksidas FeO•Fe2O3; magnetinė geležies rūda. magnètinti, kam nors, pvz., geležiai, suteikti magneto savybių. magnètinis, fiz. susijęs su magnetu, magnetizmu; turintis magneto savybių. magnètikas [gr. magnētikos — magnetinis], magn. savybių medžiaga. magnètas [gr. magnētis < Magnētis lithos — akmuo iš Magnezijos], gamtinis arba dirbtinis kūnas, kuriantis magn. lauką ir pritraukiantis geležį, nikelį, kobaltą, kai kuriuos kt. metalus. magnetà [angl. magneto (electric machine)], įtaisas el. srovei gaminti ir kibirkštiniam išlydžiui sudaryti tarp vidaus degimo variklio žvakės elektrodų. magnesin‖as [↗ magne(tas) + ↗ sin(chroninis)], bekontaktis keitiklis, verčiantis kampo pokytį el. dydžiu arba el. dydį kampo pokyčiu, pvz., dviem vienodais ~o ir ryšio laidais perduodami matavimo prietaisų parodymai. magnãtas [lot. magnatus — valdovas, didikas]: 1. V. Europos (ypač Lenkijos ir Vengrijos) stambus feodalas; 2*. stambus kapitalistas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai