Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Magnalis

magnãlis, aliuminio lydinys su magniu (jo 1—13%); atsparus korozijai, plastiškas, lengvai suvirinamas; vart. suvirintoms konstrukcijoms, kniedėms, apdailai.

Magna charta

magna charta libertatum [lot.], Didžioji laisvių chartija.

Magma

magmà [gr. magma — tešla; tirštas tepalas], aukštos temperatūros lydalo masė (dažn. silikatinė), susidaranti Žemės plutoje arba viršutinėje mantijoje, išsilydžius šių geosferų medžiagai.

Magiškas

mãgiškas: 1. susijęs su magija, burtais; 2*. nepaprastas, stebuklingas, užburtas, užkerėtas; turintis išskirtinių, įdomių, su kuo nors reikšmingai susijusių savybių.

Magistratūra

magistratūrà [lot. magistratus (dgs.)]: 1. sen. Romoje — aukščiausios valstybinės pareigybės, t. p. aukščiausias pareigas einančių asmenų visuma; 2. kai kuriose burž. šalyse — teisėjai, skiriant juos nuo prokuratūros darbuotojų.

Magistratas

magistrãtas [lot. magistratus — aukščiausioji tarnyba]: 1. sen. Romos aukšto rango valst. valdžios pareigūnas, pvz., konsulas, pretorius, tribūnas; aukšta pareigybė; 2. kai kurių šalių pareigūnas (ypač teismo, prokuratūros); 3. JAV, Prancūzijoje — valstybės pareigūnų visuma; 4. kai kurių šalių miesto valdyba; 5. Lenkijoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kai kurių VFR žemių ir Austrijos miestuose — savivaldybės įstaiga; 6. Rusijoje — miesto valdymo ir miestiečių teismo organas XVIII a.—XIX a. I pusėje.

Magistras

magistras [lot. magister — viršininkas, mokytojas]: 1. sen. Romoje — kai kurių pareigūnų titulas; 2. Bizantijos imperijoje — aukštas rūmų valdininko titulas; 3. V. Europoje vid. amžiais — katalikų bažnyčios riterių ↗ ordino (2) viršininkas; 4. vid. amžiais — septynių laisvųjų menų (humanitarinių mokslų) dėstytojas; 5. mokslo laipsnis, teikiamas JAV, D. Britanijos ir kt. šalių aukštųjų mokyklų fakultetų (išskyrus teisės ir medicinos) absolventams, turintiems bakalauro laipsnį, išėjusiems 1—2 m papildomą kursą, išlaikiusiems egzaminus ir apgynusiems disertaciją.

Magistrantas

magistrántas [↗ magistras], ikirevoliucinėje Rusijoje, Anglijoje ir JAV — asmuo, išlaikęs magistro laipsnio egzaminus, bet dar neapgynęs disertacijos.

Magistralė

magistrãlė [lot. magistralis — svarbiausias], bet kuri svarbiausia komunikacijos linija kitų antraeilių linijų atžvilgiu, pvz., intensyvaus eismo glžk. linija, automobilių kelias ar gatvė, vandentiekio, el. perdavimo, ryšių pagr. linija.

Magister dixit

magister dixit [sk. magister diksit; lot.], taip pasakė mokytojas (scholastų rėmimasis Aristoteliu, kaip neginčijamu autoritetu).