magnãlis, aliuminio lydinys su magniu (jo 1—13%); atsparus korozijai, plastiškas, lengvai suvirinamas; vart. suvirintoms konstrukcijoms, kniedėms, apdailai.
|
||||
magnãlis, aliuminio lydinys su magniu (jo 1—13%); atsparus korozijai, plastiškas, lengvai suvirinamas; vart. suvirintoms konstrukcijoms, kniedėms, apdailai. magna charta libertatum [lot.], Didžioji laisvių chartija. magmà [gr. magma — tešla; tirštas tepalas], aukštos temperatūros lydalo masė (dažn. silikatinė), susidaranti Žemės plutoje arba viršutinėje mantijoje, išsilydžius šių geosferų medžiagai. mãgiškas: 1. susijęs su magija, burtais; 2*. nepaprastas, stebuklingas, užburtas, užkerėtas; turintis išskirtinių, įdomių, su kuo nors reikšmingai susijusių savybių. magistratūrà [lot. magistratus (dgs.)]: 1. sen. Romoje — aukščiausios valstybinės pareigybės, t. p. aukščiausias pareigas einančių asmenų visuma; 2. kai kuriose burž. šalyse — teisėjai, skiriant juos nuo prokuratūros darbuotojų. magistrãtas [lot. magistratus — aukščiausioji tarnyba]: 1. sen. Romos aukšto rango valst. valdžios pareigūnas, pvz., konsulas, pretorius, tribūnas; aukšta pareigybė; 2. kai kurių šalių pareigūnas (ypač teismo, prokuratūros); 3. JAV, Prancūzijoje — valstybės pareigūnų visuma; 4. kai kurių šalių miesto valdyba; 5. Lenkijoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kai kurių VFR žemių ir Austrijos miestuose — savivaldybės įstaiga; 6. Rusijoje — miesto valdymo ir miestiečių teismo organas XVIII a.—XIX a. I pusėje. magistras [lot. magister — viršininkas, mokytojas]: 1. sen. Romoje — kai kurių pareigūnų titulas; 2. Bizantijos imperijoje — aukštas rūmų valdininko titulas; 3. V. Europoje vid. amžiais — katalikų bažnyčios riterių ↗ ordino (2) viršininkas; 4. vid. amžiais — septynių laisvųjų menų (humanitarinių mokslų) dėstytojas; 5. mokslo laipsnis, teikiamas JAV, D. Britanijos ir kt. šalių aukštųjų mokyklų fakultetų (išskyrus teisės ir medicinos) absolventams, turintiems bakalauro laipsnį, išėjusiems 1—2 m papildomą kursą, išlaikiusiems egzaminus ir apgynusiems disertaciją. magistrántas [↗ magistras], ikirevoliucinėje Rusijoje, Anglijoje ir JAV — asmuo, išlaikęs magistro laipsnio egzaminus, bet dar neapgynęs disertacijos. magistrãlė [lot. magistralis — svarbiausias], bet kuri svarbiausia komunikacijos linija kitų antraeilių linijų atžvilgiu, pvz., intensyvaus eismo glžk. linija, automobilių kelias ar gatvė, vandentiekio, el. perdavimo, ryšių pagr. linija. magister dixit [sk. magister diksit; lot.], taip pasakė mokytojas (scholastų rėmimasis Aristoteliu, kaip neginčijamu autoritetu). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai