machairòdas [gr. machaira — kardas + odus — dantis], kardadantis tigras Machairodus, gyvenęs miocene ir pliocene Eurazijoje ir Afrikoje.
|
||||
machairòdas [gr. machaira — kardas + odus — dantis], kardadantis tigras Machairodus, gyvenęs miocene ir pliocene Eurazijoje ir Afrikoje. macerãcija [lot. maceratio — suminkštėjimas], augalų ir gyvūnų audinių suirimas į ląsteles, ištirpus tarpuląsčių medžiagai. mãcas [< hebr.], žydų velykinis valgis — plonas paplotėlis iš neraugintos kvietinių miltų tešlos. lvėja, Angolos piniginio vieneto kvanzos šimtoji dalis. lutècis [pagal lotyniškąjį Paryžiaus (lot. Lutetia) pavadinimą], chem. elementas Lu, atom. N r. 71; metalas. lupus in fabula [sk. liupus in fabulia; lot.], vilkas pasakėčioje (Terencijus), t.y. pasirodymas to, kuris buvo ką tik paminėtas. lùpus [lot. lupus — vilkas], vilkligė — odos tuberkuliozės forma. lupulinas [lot. humulus luputus — paprastasis apynys], apynio spurgų žvynų ir apyžiedžio liaukučių sekretas; gelsvi, lipnūs, aitraus kvapo ir kartaus skonio milteliai; vart. farmacijoje, jo dedama į daromą alų. lupozòriumas [lot. lupus — vilkas], gydymo ir profilaktikos įstaiga, kurioje gydomi sergantys vilklige ligoniai. luperkãlijjos [lot. Lupercalia], romėnų šventė, švęsta vasario 15 d. dievo Luperko (lot. Lupercus), kaimenių globėjo, garbei. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai