Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Machairodas

machairòdas [gr. machaira — kardas + odus — dantis], kardadantis tigras Machairodus, gyvenęs miocene ir pliocene Eurazijoje ir Afrikoje.

Maceracija

macerãcija [lot. maceratio — suminkštėjimas], augalų ir gyvūnų audinių suirimas į ląsteles, ištirpus tarpuląsčių medžiagai.

Macas

mãcas [< hebr.], žydų velykinis valgis — plonas paplotėlis iš neraugintos kvietinių miltų tešlos.

Lvėja

lvėja, Angolos piniginio vieneto kvanzos šimtoji dalis.

Lutecis

lutècis [pagal lotyniškąjį Paryžiaus (lot. Lutetia) pavadinimą], chem. elementas Lu, atom. N r. 71; metalas.

Lupus in fabula

lupus in fabula [sk. liupus in fabulia; lot.], vilkas pasakėčioje (Terencijus), t.y. pasirodymas to, kuris buvo ką tik paminėtas.

Lupus

lùpus [lot. lupus — vilkas], vilkligė — odos tuberkuliozės forma.

Lupulinas

lupulinas [lot. humulus luputus — paprastasis apynys], apynio spurgų žvynų ir apyžiedžio liaukučių sekretas; gelsvi, lipnūs, aitraus kvapo ir kartaus skonio milteliai; vart. farmacijoje, jo dedama į daromą alų.

Lupozoriumas

lupozòriumas [lot. lupus — vilkas], gydymo ir profilaktikos įstaiga, kurioje gydomi sergantys vilklige ligoniai.

Luperkalijjos

luperkãlijjos [lot. Lupercalia], romėnų šventė, švęsta vasario 15 d. dievo Luperko (lot. Lupercus), kaimenių globėjo, garbei.