liutèscensas [lot. lutescens — gelsvėjantis], minkštųjų kviečių atmaina; auginami visoje TSRS teritorijoje.
|
||||
liutèscensas [lot. lutescens — gelsvėjantis], minkštųjų kviečių atmaina; auginami visoje TSRS teritorijoje. liuteronýbė, viena pagrindinių protestantizmo krypčių; pradininkas M. Liuteris (Luther; 1483—1546). liuterõnai, evangelikai liuteronai — liuteronybės išpažinėjai. liuteinas [lot. luteum — trynys], geltonas pigmentas; C40H36O2 ; sintetinasi augaluose, bakterijose; padeda augalams ir gyvūnams kvėpuoti ir augti. liùstras [pranc. lustre — žvilgesys]: 1. puošnus veidrodis; 2. neorg. dažai keramikos arba stiklo dirbinių puošybai. liustrãcij‖a2 [lot. lustratio — apsivalomasis aukojimas], rel. apeigos, padedančios apsivalyti nuo sakralinio nešvarumo (nuodėmės), išsigelbėti arba apsisaugoti nuo nelaimės; svarbiausios ~os priemonės — vanduo, ugnis arba dūmai; Δ paplitusi visose religijose. liustrãcija1 [lot. lustratio], peržiūrėjimas, peržiūra. liustrà [pranc. lustre], sietynas. liunètė ↗ liunetas (1). liunètas [pranc. lunette]: 1. skliauto (dažn. cilindrinio) išėma, statmena pačiam skliautui; 2. kar. psn. iš užnugario atviras lauko įtvirtinimas; 3. metalo pjovimo staklių įtaisas ilgoms, nestandžioms besisukančioms detalėms palaikyti, kad jos, įrankio arba išcentrinės jėgos veikiamos, neišlinktų ir dėl to nesumažėtų apdirbimo tikslumas, |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai