Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ligninas

ligninas [lot. lignum (kilm. ligni) — medis, mediena]: 1. stambiamolekulis junginys, kurio yra sumedėjusių augalų ląstelėse; 2. balti, gofruoti hidroskopiški celiuliozės lakštai, gauti iš spygliuočių medienos.

Lignifikacija

lignifikãcija [lot. lignum — medis, mediena + facio — darau], sumedėjimas — lignino telkimasis augalų ląstelių sienelėse; Δ teikia augalams tvirtumo.

Ligazė

ligãzė [lot. ligo — surišu], fermentas, katalizuojantis vienos molekulės prisijungimą prie kitos.

Ligatūra

ligatūra2 [it. liga — ryšys], lanko pavidalo muz. notacijos ženklas, apimantis natų grupę; rodo, kad šiomis natomis žymimus garsus grojant ar dainuojant reikia jungti.

Ligatūra

ligatūrà1 [lot. ligatura < ligo — surišu]: 1. met. metalai, įlydomi į tauriuosius metalus, pvz., varis į auksą, kad lydinys būtų kietesnis ir pigesnis; 2. pagalbiniai lydiniai, kuriais lydymo krosnyje legiruojamas skystas metalas; 3. poligr. dvi ar trys tarpusavyje sujungtos raidės, nulietos vienos literos pavidalu; 4. lingv. rašto ženklas, sudarytas iš 2 ar daugiau ženklų, pvz., danų æ iš a ir e); 5. žodžių jungimas įv. žodžių junginiuose vartojamu sintaksinio ryšio rodikliu, pvz., tagalų kalboje; 6. med. gyslos arba latako perrišimas; 7. med. gyslos arba latako perrišimo siūlas.

Ligandas

ligándas [lot. liganda — kas sujungtina], kompleksinio chem. junginio dalis.

Ligamentas

ligamèntas [lot. ligamentum], med. raištis, pvz., žiedinis stipinkaulio Δ.

Lyga

lýga2 [angl. league], D. Britanijos ir JAV ilgio vienetas, lygus 3 mylioms; reglamentacinė Δ lygi 4,828 km, jūros Δ — 5,56 km.

Lyga

lýga1 [pranc. ligue < lot. ligo — surišu]: 1. asmenų, organizacijų, valstybių susivienijimas, sąjunga; 2. sprt. varžybų klasė (grupė maždaug vienodo pajėgumo komandų, žaidėjų).

Liga

ligà [it. ryšys] ↗ ligatūra2.