leutãras [moldavų k. leutar], moldavų liaudies muzikantas.
|
||||
|
leukòzė [gr. leukos — baltas], baltakraujystė — žmogaus, gyvulių ir paukščių kraujo sistemos navikinė liga. leukopoèzė [leukos + gr. poiēsis — sukūrimas], leukocitų susidarymas. leukoplãstai [leukos + gr. plastos — suformuotas], autotrofinių augalų ląstelių organoidai — plastidės, neturinčios pigmentų. leukoplãkija [gr. leukos — baltas + gr. plax (kilm. plakos) — plokštė], gleivinės lėtinio uždegimo pavienis arba dauginis židinys, kuris susidaro, ragėjant epiteliui, pvz., burnos ertmės Δ. leukopènija [↗ leuko(citai) + gr. penia — skurdas], leukocitų skaičiaus sumažėjimas periferiniame kraujyje (mažiau kaip 4000 leukocitų 1 mm3 kraujo). leukònija [gr. leukos — baltas], vienmetė arba dvimetė žolė Matthiola; kilusi iš P. Europos; kai kurios rūšys auginamos gėlynuose. leukomà [gr. leukōma < leukos — baltas], akies ragenos drumstis. leukojà [gr. leukoïon — snieguole], daugiametis svogūninis augalas Leucojum; kilusi iš Viduržemio pajūrio šalių; kai kurios rūšys auginamos gėlynuose. leukodèrma [leukos + gr. derma — oda], odos baltmė — balta odos dėmė, atsiradusi dėl pigmento sumažėjimo arba išnykimo. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 4 | 
Naujausi komentarai