|
-> labirintas [gr. labyrinthos]: 1. klaidus sudėtingo plano sen. statinys; 2. sudėtingas, dažn. spiralės pavidalo, geom. ornamento motyvas; 3. vingiuoti, medžiais apsodinti parko takai, vedantys į aikštę su fontanu; 4. anat. vidinė ausies dalis; susideda iš sraigės, prieangio ir 3 pusratinių kanalų; 5. sudėtinga, paini, klaidi padėtis, vieta, iš kurios sunku rasti išeitį, pvz., minčių Δ, gatvių Δ.
labioveliãrin‖is [labium + lot. velum (palati) — minkštasis gomurys], tariamas, atkišant į priekį ir suapvalinant lūpas, tuo pat metu liežuvio užpakalinę dalį pakeliant prie minkštojo gomurio, pvz., ~iai priebalsiai.
labiodentãlin‖is [lot. labium — lūpa + dens (kilm. dentis) — dantis], lūpinis dantinis — tariamas, apatinę lūpą priartinant prie priešakinių viršutinių dantų, pvz., ~iai priebalsiai (f, v).
labilùs [lot. labilis], netvirtas, nepastovus; paslankus, lengvai kintantis, persitvarkantis, laisvas.
-> labilùmas [↗ labilus]: 1. fiz. nepastovumas, pvz., mech. sistemos Δ; 2. fiziol. funkcinis paslankumas — greitis, kuriuo biol. sistemų (ląstelių, audinių, organų) funkcijos atsinaujina po ankstesnių reakcijų ir pasirengia naujoms.
labializúoti [↗ labialinis], lingv. lūpinti, tarti suapvalinant ir atkišant į priekį lūpas.
labializãcija [↗ labialinis], lūpinimas, garsų tarimas suapvalinant ir atkišant į priekį lūpas.
labiãlinis [lot. labialis < labium — lūpa], lingv. lūpinis.
la [sk. lia; lot.], muz. garsas, šeštas bet kurioje do garsu pradedamoje pagrindinio diatoninio muz. garsaeilio oktavoje.
-> kvotà [lot. quota < quot — kiek]: 1. tam tikras kiekis, dydis, dalis, norma; 2. mokesčio norma, tenkanti tam tikram apmokestinamam vienetui; 3. produkcijos gamybos, realizavimo, eksporto ir importo dalis, tenkanti kiekvienam monopolinio ar kt. junginio dalyviui (įmonei, bendrovei) arba šaliai.
|
|
Naujausi komentarai