|
-> kvinta [it. quinta — penkta]: 1. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 5 laipsnius; būna grynoji (3 tono), sumažintoji (3 tonų) ir padidintoji (4 tonų); 2. diatoninės gamos V laipsnis; dominantė; 3. tercinio akordo III tonas; 4. smuiko I styga, išduodanti garsą e2.
kvinkvečeñtas [it. quinquecento — penki šimtai], it. renesanso laikotarpis (XVI a.), kitaip ↗ činkvečentas.
kvikstepas [angl. quick-step — greitas žingsnis], greitasis fokstrotas.
kvietizm‖as [pranc. quietisme < lot. quietus — ramus]: 1. religinė etinė koncepcija, propaguojanti mistišką kontempliatyvų santykį su pasauliu, pasyvumą, visišką atsidavimą dievo valiai; ~o idėjas suformulavo isp. katalikų teologas M. de Molinas (de Molinos); Δ labiausiai plito XVII a.; 2. abejingumas gyvenimo įvykiams, veiklos atsisakymas, vidinės ramybės siekimas.
-> kvestūrà [lot. quaestura]: 1. kvestoriaus tarnyba ir pareigos, jo įstaiga; 2. Italijos policijos valdyba.
kvèstorius [lot. quaestor < quaero — klausiu, tiriu]: 1. sen. Romoje karalių epochoje — kriminalinių bylų teisėjas, vėliau — pareigūnas, prižiūrintis valstybės iždą; 2. kai kurių šalių parlamentuose — administracijos ir ūkio dalies vedėjas, aukštosiose mokyklose — pareigūnas, tvarkantis fin. reikalus; 3. Italijos policininko laipsnis; 4. elgetaujančių vienuolių ordino narys, renkantis išmaldą savo vienuolynui.
kvestionúoti [lot. quaestionare], laikyti abejotinu, ginčyti, kelti abejonių.
kvèršlagas [vok. Querschlag], horizontalus arba nuožulnus požeminis kasinys, tiesiogiai nesusisiekiantis su žemės paviršiumi.
kvercitrònas [< lot. quercus — ąžuolas], kai kurių ąžuolų, augančių Š. Amerikoje, susmulkinta žievė arba jos ekstraktas; vart. vilnoniams ir šilkiniams audiniams geltonai dažyti.
-> kvebrãchas [isp. quebracho < quebrar — laužyti + hacha — kirvis]: 1. kelios P. Amerikos subtropinių medžių rūšys; 2. tų medžių mediena (labai kieta), žievė arba rauginių medžiagų ekstraktas.
|
|
Naujausi komentarai