Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kvinta

kvinta [it. quinta — penkta]: 1. muz. intervalas, apimantis diatoninės gamos 5 laipsnius; būna grynoji (3 tono), sumažintoji (3 tonų) ir padidintoji (4 tonų); 2. diatoninės gamos V laipsnis; dominantė; 3. tercinio akordo III tonas; 4. smuiko I styga, išduodanti garsą e2.

Kvinkvečentas

kvinkvečeñtas [it. quinquecento — penki šimtai], it. renesanso laikotarpis (XVI a.), kitaip ↗ činkvečentas.

Kvikstepas

kvikstepas [angl. quick-step — greitas žingsnis], greitasis fokstrotas.

Kvietizmas

kvietizm‖as [pranc. quietisme < lot. quietus — ramus]: 1. religinė etinė koncepcija, propaguojanti mistišką kontempliatyvų santykį su pasauliu, pasyvumą, visišką atsidavimą dievo valiai; ~o idėjas suformulavo isp. katalikų teologas M. de Molinas (de Molinos); Δ labiausiai plito XVII a.; 2. abejingumas gyvenimo įvykiams, veiklos atsisakymas, vidinės ramybės siekimas.

Kvestūra

kvestūrà [lot. quaestura]: 1. kvestoriaus tarnyba ir pareigos, jo įstaiga; 2. Italijos policijos valdyba.

Kvestorius

kvèstorius [lot. quaestor < quaero — klausiu, tiriu]: 1. sen. Romoje karalių epochoje — kriminalinių bylų teisėjas, vėliau — pareigūnas, prižiūrintis valstybės iždą; 2. kai kurių šalių parlamentuose — administracijos ir ūkio dalies vedėjas, aukštosiose mokyklose — pareigūnas, tvarkantis fin. reikalus; 3. Italijos policininko laipsnis; 4. elgetaujančių vienuolių ordino narys, renkantis išmaldą savo vienuolynui.

Kvestionuoti

kvestionúoti [lot. quaestionare], laikyti abejotinu, ginčyti, kelti abejonių.

Kveršlagas

kvèršlagas [vok. Querschlag], horizontalus arba nuožulnus požeminis kasinys, tiesiogiai nesusisiekiantis su žemės paviršiumi.

Kvercitronas

kvercitrònas [< lot. quercus — ąžuolas], kai kurių ąžuolų, augančių Š. Amerikoje, susmulkinta žievė arba jos ekstraktas; vart. vilnoniams ir šilkiniams audiniams geltonai dažyti.

Kvebrachas

kvebrãchas [isp. quebracho < quebrar — laužyti + hacha — kirvis]: 1. kelios P. Amerikos subtropinių medžių rūšys; 2. tų medžių mediena (labai kieta), žievė arba rauginių medžiagų ekstraktas.