Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kvaziperlitas

kvaziperlitas [↗ kvazi… + ↗ perlitas], plieno struktūra, kuri išvaizda nesiskiria nuo perlito, bet anglies turi daugiau arba mažiau už perlitą; susidaro, per greitai aušinant geležies ir anglies lydinius.

Kvaziizotropija

kvaziizotròpija [↗ kvazi… + ↗ izotropija], uolienų tam tikrų vietų, kuriose daug struktūrinių elementų orientuota į visas puses, izotropija.

Kvaziimpulsas

kvaziimpùlsas [↗ kvazi… + ↗ impulsas], vektorius, apibūdinantis kvazidalelės (elementariojo sužadinimo) būseną kristalinėje gardelėje.

Kvazigeoidas

kvazigeòidas [↗ kvazi… + ↗ geoidas], Žemės figūra, kuri nustatoma astr. gravimetriniu niveliavimu arba iš gravimetrinės nuotraukos.

Kvazi

kvazi… [lot. quasi — beveik, tartum], pirmoji sudurtinio žodžio dalis, reiškianti: tariamas, netikras, beveik, pvz., kvazidalelė, kvazistatinis, kvazisutartis.

Kvazaras

kvazãras [angl. quasar < quasistellar radiosource — kvazižvaigždinis radijo šaltinis], tolimas Metagalaktikos objektas, optiškai panašus į žvaigždę, spektro pobūdžiu — į dujų ūką; stipriai spinduliuoja radijo bangas; kvazižvaigždė.

Kvazagas

kvazãgas [angl. quasag], į kvazarą panaši Galaktika, silpnai spinduliuojanti radijo bangas; kvazigalaktika.

Kvatročentas

kvatročeñtas [it. quattrocento — keturi šimtai], italų ankstyvojo renesanso laikotarpis (XV a.).

Kvaternionas

kvaterniònas [pranc. quaternion < lot. quaterni — po keturis], hiperkompleksinis skaičius a + bi + cj + dk, kai a, b, c, d — realieji skaičiai, o simboliai i, j, k tenkina tam tikras sąlygas.

Kvartolė

kvartòlė [lot. quartus — ketvirtas], ritminė muz. figūra; vietoj trijų vienodos vertės garsų atliekami keturi vienodos vertės garsai; žymima skaitmeniu 4.