Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kuluarai

kuluãrai [pranc. couloirs]: 1. patalpos už posėdžių salės (parlamente, suvažiavime, teatre); čia ilsimasi, keičiamasi nuomonėmis; 2*. neoficialūs pasitarimai parlamentuose, suvažiavimuose.

Kultūrtrėgeris

kulturtregeris [vok. Kulturträger], kultūros skleidėjas; taip vadino save vokiečiai, kurie kitų šalių pavergimą dangstė pareiškimais apie kultūros Europoje skleidimą.

Kultūrtechnika

kulturtechnika [↗ kultū(ra) + ↗ technika], mokslas apie nenaudojamų žemių sukultūrinimą.

Kultūrkampfas

kulturkampfas [vok. Kulturkampf — kova už kultūrą], Vokietijos vyriausybės priemonės prieš katalikų bažnyčią XIX a. pabaigoje; kova už pasaulietinę kultūrą.

Kultūrizmas

kultūrizmas [pranc. culturisme] ↗ atletizmas.

Kultūrinti

kulturinti: 1. daryti ką nors kultūringu, prusinti; 2. įdirbimu gerinti (dirvas, pievas); 3. pelkes paversti našia žeme.

Kultūrinis

kulturinis: 1. priklausantis kultūros sričiai; 2. dirbtinai auginamas, ne laukinis (augalas); 3. įdirbamas, įdirbimu pagerintas (dirva, pieva); 4. archeol. atsiradęs dėl žmonių veiklos, pvz., Δ žemės sluoksnis — žemės sluoksnis, kuris žmonių gyvenamose vietose susidaro iš organinių ir statybinių sluoksnių.

Kultūrininkas

kulturininkas, kultūros skleidėjas, nešėjas.

Kultūringas

kultūringas [↗ kultūra], išauklėtas, išsilavinęs, apsišvietęs, mokytas, gero elgesio.

Kultūra

kultūrà [lot. cultura — apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas]: 1. žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes; 2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje; išprusimas; 3. auginamas, kultivuojamas augalas; 4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse; 5. archeologinė Δ — grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos archit. paminklų, kurie turi bendrų būdingų bruožų, pvz., Halštato Δ.