kuluãrai [pranc. couloirs]: 1. patalpos už posėdžių salės (parlamente, suvažiavime, teatre); čia ilsimasi, keičiamasi nuomonėmis; 2*. neoficialūs pasitarimai parlamentuose, suvažiavimuose.
|
||||
kuluãrai [pranc. couloirs]: 1. patalpos už posėdžių salės (parlamente, suvažiavime, teatre); čia ilsimasi, keičiamasi nuomonėmis; 2*. neoficialūs pasitarimai parlamentuose, suvažiavimuose. kulturtregeris [vok. Kulturträger], kultūros skleidėjas; taip vadino save vokiečiai, kurie kitų šalių pavergimą dangstė pareiškimais apie kultūros Europoje skleidimą. kulturtechnika [↗ kultū(ra) + ↗ technika], mokslas apie nenaudojamų žemių sukultūrinimą. kulturkampfas [vok. Kulturkampf — kova už kultūrą], Vokietijos vyriausybės priemonės prieš katalikų bažnyčią XIX a. pabaigoje; kova už pasaulietinę kultūrą. kultūrizmas [pranc. culturisme] ↗ atletizmas. kulturinti: 1. daryti ką nors kultūringu, prusinti; 2. įdirbimu gerinti (dirvas, pievas); 3. pelkes paversti našia žeme. kulturinis: 1. priklausantis kultūros sričiai; 2. dirbtinai auginamas, ne laukinis (augalas); 3. įdirbamas, įdirbimu pagerintas (dirva, pieva); 4. archeol. atsiradęs dėl žmonių veiklos, pvz., Δ žemės sluoksnis — žemės sluoksnis, kuris žmonių gyvenamose vietose susidaro iš organinių ir statybinių sluoksnių. kulturininkas, kultūros skleidėjas, nešėjas. kultūringas [↗ kultūra], išauklėtas, išsilavinęs, apsišvietęs, mokytas, gero elgesio. kultūrà [lot. cultura — apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas]: 1. žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes; 2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje; išprusimas; 3. auginamas, kultivuojamas augalas; 4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse; 5. archeologinė Δ — grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos archit. paminklų, kurie turi bendrų būdingų bruožų, pvz., Halštato Δ. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai