dentãlinis [lot. dentalis < dens (kilm. dentis) — dantis], lingv. dantinis; Δ priebalsis — priebalsis, kurį tariant priešakinė liežuvio dalis priglaudžiama arba priartinama prie viršutinių dantenų, pvz., t, d, s, z.
|
||||
|
dentiãtrija [lot. dens (kilm. dentis) — dantis + gr. iatreia — gydymas], dantų gydymas. denticija [lot. dentitio]: 1. dantų gydymas; 2. dantų visuma (apibūdinant individo ar rūšies savybes); 3. dantų karta (pieniniai, pastovieji). dentikulai [lot. denticulus — dantelis], nedidelių stačiakampių kyšulių eilė dorėninio, jonėninio ar korintinio orderio karnize. dentinas [lot. dens (kilm. dentis) — dantis], audinys, sudarantis pagrindinę danties masę. denudãcij‖a [lot. denudatio — apnuoginimas], uolienų dūlėsių patekimas iš dūlėjimo vietos į kaupimosi vietą (~os bazę) dėl vandens, vėjo, ledo veiklos ir dėl svorio. denunciãcija [lot: denuntiatio — pranešimas], įskundimas. deoksidãcija [↗ de… + ↗ oksidacija], deguonies šalinimas iš skysto metalo, kad pagerėtų metalo mech. savybės.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Mechanikos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | deoksidúoti [↗ deoksidacija], šalinti deguonį iš skysto metalo, redukuoti jame esančius metalų oksidus. deòntinis [gr. deon (kilm. deontos) — pareiga], normų, norminis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai