eksterjèras [pranc. extérieur < lot. exterior —išorinis]: 1. pastato išorė; 2. išorinė gyvulio sandaros forma, išvaizda.
|
||||
|
eksterminãcija [lot. exterminatio], išvarymas, ištrėmimas, išnaikinimas. eksterminúoti [lot. exterminare], išvaryti, ištremti, išnaikinti. ekstèrnas [lot. externus — išorinis, pašalinis]: 1. ikirevoliucinėje Rusijoje — ateinantis mokinys, negyvenantis uždaroje mokykloje, kurią jis lanko; 2. asmuo, laikantis egzaminus mokykloje, kurioje nesimoko. eksternãtas, egzaminų laikymas eksternu. eksterocèptoriai ↗ eksteroreceptoriai. eksterorecèpcija [lot. exter — išorinis + ↗ recepcija], organizmo aplinkos dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu, pvz., fotorecepcija, fonorecepcija, termorecepcija. eksterorecèptoriai [lot. exter — išorinis + ↗ receptoriai], receptoriai, priimantys dirginimus iš organizmo aplinkos; teikia centrinei nervų sistemai informaciją apie aplinkos (šalčio, šilumos, šviesos, garso bangų ir kt.) kitimus. ekstinkcija [lot. ex(s)tinctio — gesinimas], šviesos srauto stiprumo mažėjimas aplinkoje dėl sugėrimo ir sklaidos. ekstirpãcija [lot. ex(s)tirpatio — rovimas su šaknimis], visiškas organo išpjovimas arba sunaikinimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 147 | 
Naujausi komentarai