ekspresijonizmas [pranc. expressionisme < expression — išreiškimas, išraiškingumas, išraiška], XX a. pirmųjų 3 dešimtmečių avangardistinė V. Europos dailės, literatūros, teatro srovė, kuriai būdinga atviras, pabrėžtinis autoriaus pasaulėjautos emocijų, vizijų reiškimas, anarchistinės, pacifistinės ir antimiesčioniškos idėjos, apibendrinti, hiperbolizuoti, dažnai groteskiški vaizdai.
|
||||
|
ekspresyvùmas [↗ ekspresija], biol. geno reiškimosi individo fenotipe jėga, mastas, laipsnis, jo veikimo stiprumo matas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Biologijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 19 |  Nėra komentarų | ekspresyvùs [pranc. expressif], išraiškus, raiškus, pasižymintis ekspresija. ekspròmtas [lot. expromptus — gatavas, greitas]: 1. trumpa kalba, pasakyta nepasirengus; 2. proginis eilėraštis (dažn. humoristinis), sukurtas iš anksto nepasirengus ir ilgai nesvarstant, nedailinant; 3. improvizacinio pobūdžio (dažn. nedidelis) muz. kūrinys. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Muzikos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 4 | Nėra komentarų | ekspròmtu [↗ ekspromtas], nepasirengus, nelauktai, iš karto (ką nors pasakyti, sukurti). ekspropriãcija [pranc. expropriation — nusavinimas]: 1. nuosavybės atėmimas tam tikros klasės ar visos visuomenės interesais; 2. priverstinis ko nors nusavinimas. ekspropriãtorius [pranc. expropriateur], atliekantis ekspropriaciją, ekspropriacijos dalyvis. eksproprijúoti [pranc. exproprier], nusavinti, atimti nuosavybę, pasisavinti, atlikti ekspropriaciją. eksrekòrdininkas [↗ eks… + ↗ rekordininkas], buvęs rekordininkas, kurio rekordą pagerino kt. žmogus. ekstãz‖ė [gr. ekstasis — nustebimas, žavėjimasis aukščiausio laipsnio susijaudinimo, jausmų pakilumo, džiugesio būsena, kuriai būdingas nekritiškas savęs ir ~ės objekto vertinimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai