frontogenèzė [↗ frontas + ↗ genezė], atmosferos ↗ fronto (6) susidarymas ir stiprėjimas.
|
||||
|
frontolizė [↗ frontas + gr. lysis — ištirpimas], atmosferos ↗ fronto (6) nykimas. frontònas [pranc. fronton, it. frontone], trikampė ar pusapvalė viršutinė pastato fasado (kai kada durų, lango) dalis. frote [pranc. frotté], medvilninis arba lininis audinys, kurio 1 arba abi pusės kilpotos; vart. rankšluosčiams, chalatams. frotolà [it. frottola < frotta — minia], dainos žanras; italų XV—XVI a. daugiabalsė (3—4 balsų) pasaulietinio turinio strofinė daina; buvo dainuojama karnavaluose ir teatro vaidinimuose. fru [šved.], skandinaviškas kreipimasis į ištekėjusią moterį. fruktidòras [pranc. fructidor < lot. fructus — vaisius + gr. dōron — dovana], Prancūzijoje 1793 įvesto revoliucinio kalendoriaus dvyliktasis mėnuo (VIII.18—19 — IX.17—18). fruktifikãcija [lot. fructus — vaisius + facio — darau], derėjimas — augalų vaisių susidarymas. fruktòzė [lot. fructosis < fructus — vaisius], org. junginys C6H12O6; angliavandenis, yra saldžiuose vaisiuose ir uogose, meduje (apie 50%); vaisių cukrus. frustrãcija [lot. frustratio — nusivylimas], nemaloni, įtempta emocinė būsena, atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti sunkumus. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai