herbãras [lot. herbarius < herba — žolė] ↗ herbariumas.
|
||||
herbãras [lot. herbarius < herba — žolė] ↗ herbariumas. herbãriumas [lot. herbarium < ↗ herbaras]: 1. išdžiovintų augalų rinkinys moksl. tyrimams; 2. įstaiga, sauganti ir tirianti augalų rinkinius. herbarizãcija [↗ herbaras], augalų rinkimas, džiovinimas, apibūdinimas, tvirtinimas prie popieriaus lakšto (herbarinio lapo). hèrbas [lenk. herb <. vok. Erbe — palikimas], valstybės, terit. vieneto, miesto, luomo, korporacijos, giminės simbolinis skiriamasis ženklas, hercmètras [↗ hercas + gr. ↗ …metras], dažniamatis — prietaisas el. srovės dažniui matuoti. hèrcogas [vok. Herzog]: 1. renkamas germanų karo vadas, vėliau paveldėtinis genties vadas; 2. ankstyvaisiais vid. amžiais — stambus feodalas, per feodalinį susiskaldymą — didelės teritorijos (hercogystės) valdytojas; 3. V. Europoje (ppr. Vokietijoje) vid. amžiais — aukštosios bajorijos titulas; tą titulą turintis asmuo, hercogỹstė: 1. stambaus feodalo ↗ hercogo (2) valdos; 2. ↗ hercogo (3) titulas. herefòrdai, mėsinių galvijų veislė, išvesta Anglijoje, Herefordo (Hereford) grafystėje. herėjos [pagal sen. Graikijos miesto Herėjos (Heraia) vardą], sen. graikų šventės deivės Heros garbei. herkònas [↗ her(metiškas) + ↗ kon(taktas)], jungiklis, turintis sandariame balione spyruoklinius feromagnetinius kontaktus, kurie susijungia arba atsiskiria, veikiami magn. lauko. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai