|
-> heterizmas [↗ hetera]: 1. pirmykštės visuomenės nereguliuojamų lytinių santykių stadija ir ją pakeitusi grupinė santuoka; 2. kai kurių tautų grupinės santuokos liekanos: vyrų teisė lytiškai santykiauti su ištekančia mergina, svečio teisė į šeimininko žmoną arba dukterį.
hetero… [gr. heteros — kitas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti skirtingumą, įvairovę.
heteroalelizmas [↗ hetero… + ↗ aleliai], geno egzistavimas dviejų ir daugiau formų.
heteroatòmas [↗ hetero… + ↗ atomas], deguonies, azoto, sieros ar kt. elemento (išskyrus anglies) atomas, esantis org. junginio molekulės žiede.
-> heteroauksinas [↗ hetero… + ↗ auksinas], indolilacto rūgštis C10H9O2N — augalų augimą skatinanti medžiaga.
heterochromosomà [↗ hetero… + ↗ chromosomos], chromosoma, kuri morfologiškai skiriasi nuo savo homologo (tokios pat struktūros ir funkcijos chromosomos), pvz., lytinė chromosoma.
heterochrònija [↗ hetero… + gr. chronos — laikas]: 1. organų užuomazgų susidarymo laiko ir šių organų vystymosi tempo pakitimas augalų ir gyvūnų evoliucijos metu; 2. nesavalaikiškumas, nukrypimas laiko atžvilgiu.
heterociklinis [↗ hetero… + ↗ ciklas], turintis org. junginio molekulės žiede heteroatomą.
heterodimas [↗ hetero… + gr. dynamis — jėga], mažos galios elektroninis stabilaus dažnio ir amplitudės el. virpesių generatorius; vart. radijo imtuvams, dažniamačiams.
-> heterodòksija [gr. heterodoksia — skirtingas požiūris], klaidatikybė, skirtingų nuo tos ar kitos religijos dogmų, pažiūrų pripažinimas.
|
|
Naujausi komentarai