hifai [gr. hyphē — audinys; voratinklis], siūliškos ląstelės, sudarančios grybų vegetatyvinę dalį ir vaisiakūnius.
|
||||
hifai [gr. hyphē — audinys; voratinklis], siūliškos ląstelės, sudarančios grybų vegetatyvinę dalį ir vaisiakūnius. higienà [gr. hygieinos — naudingas sveikatai], mokslas apie sveikatos palaikymą, aplinkos sąlygų, gerinimą ir ligų profilaktiką. higièninis, susijęs su higiena, pvz., Δ reikalavimas. higièniškas, atitinkantis higienos taisykles, reikalavimus. higienistas, higienos specialistas. higro… [gr. hygros — drėgnas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su drėgme. higrofilai [↗ higro… + ↗ …filas], sausumos augalai ir gyvūnai, prisitaikę gyventi didelės drėgmės sąlygomis. higrofitai [↗ higro… + ↗ …fitas], drėgnų ir ūksmingų vietų augalai; jų stiebo apatinė dalis per potvynius arba liūtis būna vandens apsemta. higrogrãfas [↗ higro… + ↗ …grafas], savirašis higrometras. higromà [↗ higro…], skysčio susikaupimas sąnario tepaliniame maišelyje arba sausgyslinėje makštyje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai