hiperchròmija [↗ hiper… + gr. chrōma — spalva], dažų gebėjimas intensyviau sugerti šviesą; atsiranda dėl įv. veiksnių.
|
||||
hiperchròmija [↗ hiper… + gr. chrōma — spalva], dažų gebėjimas intensyviau sugerti šviesą; atsiranda dėl įv. veiksnių. hiperciklas [↗ hiper… + ↗ ciklas] ↗ ekvidistantė. hiperdaktilija [↗ hiper… + gr. daktylos — pirštas], daugiapirštystė, kitaip ↗ polidaktilija. hiperdaktilinis [↗ hiper… + ↗ daktilis], rimo rūšis — rimas, kuriame po paskutinio kirčiuoto skiemens yra 3 ir daugiau nekirčiuotų. hiperèmija [↗ hiper… + gr. haima — kraujas], kraujo priplūdimas į kurią nors kūno dalį arba organą. hiperestèzija [↗ hiper… + gr. aisthēsis — jutimas, pojūtis], padidėjęs jautrumas dirgikliams. hiperfragmeñtas [↗ hiper… + ↗ fragmentas], fiz. hiperskeveldra, hiperbranduolys — atomo branduolys, susidedantis iš nukleonų ir hiperonų. hiperfùnkcija [↗ hiper… + ↗ funkcija], biol. pernelyg intensyvi kurio nors audinio, organo arba sistemos veikla (funkcija). hipergenèzė [↗ hiper… + ↗ genezė], geol. hipergeniniai procesai — mineralų ir uolienų chem. ir fiz. kitimas bei antrinis jų susidarymas dėl atmosferos, hidrosferos ir biosferos poveikio. hipergèninis [↗ hiper… + ↗ …geninis], geol. Δ procesas, kitaip ↗ hipergenėzė. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai