komèdija erudita [it. commedia erudita — mokslingoji komedija], humanizmo laikotarpio it. komedija, pagrįsta antikinės komedijos sekimu, priešinga komedijai del arte.
|
||||
komèdija erudita [it. commedia erudita — mokslingoji komedija], humanizmo laikotarpio it. komedija, pagrįsta antikinės komedijos sekimu, priešinga komedijai del arte. komèdija palijãta [lot. comoedia palliata — palijais apsirengusiųjų komedija; palijumi romėnai vadino graikišką apsiaustą], III a. pr. m. e. romėnų komedijos rūšis — komedija, pagrįsta gr. komedijos sekimu net ir kostiumų atžvilgiu. komèdija trabeãta [lot. comoedia trabeata — trabėjomis apsirengusiųjų komedija; trabėjas dėvėjo aristokratai per iškilmes], romėnų komedijos rūšis — gr. komedijos sekimu pagrįsta komedija, kurios pagr. veikėjai aristokratai. komèdija tunikãta [lot. comoedia tunicata — tunikomis apsirengusiųjų komedija; paprastai neturtingieji buvo apsirengę vienomis tunikomis, be togų], romėnų komedijos rūšis — gr. komedijos sekimu pagrįsta komedija, kurios veikėjai yra liaudies žmonės. komediogrãfas [↗ komedija + ↗ …grafas], komedijų rašytojas. komendãcija [lot. commendatio — rekomendacija, pritarimas]: 1. sen. Romoje — Cezariui, Augustui ir jo įpėdiniams suteikta teisė rekomenduoti senatui savo kandidatus į valst. pareigas; 2. V. Europoje vid. amžiais — sutartis, įtvirtinusi asmeninę ir materialinę priklausomybę nuo globėjo (patrono) — vasalo nuo senjoro ir valstiečio nuo feodalo. komendántas [pranc. commandant — vadas, viršininkas]: 1. tvirtovės arba įtvirtinto rajono kariuomenės viršininkas; 2. ginkluotųjų pajėgų pareigūnas (karininkas), atsakingas už kar. drausmę ir kar. tarnybos vykdymą įguloje (kar. stovykloje); 3. pareigūnas, prižiūrintis kariuomenės, kar. krovinių transportavimą glžk. stotyje, uoste, prieplaukoje ir jų teritorijoje atliekantis įgulos komendanto pareigas; 4. įstaigai priklausančio arba jos užimamo namo valdytojas, tvarkytojas. komendantūrà, kar. komendanto įstaiga. komensãlai [lot. commensalis — stalo bendras], organizmai, kurie maitinasi tų organizmų, ant kurių arba kuriuose jie gyvena, maisto atliekomis. komensalizmas, viena organizmų tarprūšinio sugyvenimo formų: vienos rūšies individai (komensalai) nuolat arba laikinai gyvena kt. rūšies sąskaita, jai nekenkdami. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai