Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Komedija erudita

komèdija erudita [it. commedia erudita — mokslingoji komedija], humanizmo laikotarpio it. komedija, pagrįsta antikinės komedijos sekimu, priešinga komedijai del arte.

Komedija palijata

komèdija palijãta [lot. comoedia palliata — palijais apsirengusiųjų komedija; palijumi romėnai vadino graikišką apsiaustą], III a. pr. m. e. romėnų komedijos rūšis — komedija, pagrįsta gr. komedijos sekimu net ir kostiumų atžvilgiu.

Komedija trabeata

komèdija trabeãta [lot. comoedia trabeata — trabėjomis apsirengusiųjų komedija; trabėjas dėvėjo aristokratai per iškilmes], romėnų komedijos rūšis — gr. komedijos sekimu pagrįsta komedija, kurios pagr. veikėjai aristokratai.

Komedija tunikata

komèdija tunikãta [lot. comoedia tunicata — tunikomis apsirengusiųjų komedija; paprastai neturtingieji buvo apsirengę vienomis tunikomis, be togų], romėnų komedijos rūšis — gr. komedijos sekimu pagrįsta komedija, kurios veikėjai yra liaudies žmonės.

Komediografas

komediogrãfas [↗ komedija + ↗ …grafas], komedijų rašytojas.

Komendacija

komendãcija [lot. commendatio — rekomendacija, pritarimas]: 1. sen. Romoje — Cezariui, Augustui ir jo įpėdiniams suteikta teisė rekomenduoti senatui savo kandidatus į valst. pareigas; 2. V. Europoje vid. amžiais — sutartis, įtvirtinusi asmeninę ir materialinę priklausomybę nuo globėjo (patrono) — vasalo nuo senjoro ir valstiečio nuo feodalo.

Komendantas

komendántas [pranc. commandant — vadas, viršininkas]: 1. tvirtovės arba įtvirtinto rajono kariuomenės viršininkas; 2. ginkluotųjų pajėgų pareigūnas (karininkas), atsakingas už kar. drausmę ir kar. tarnybos vykdymą įguloje (kar. stovykloje); 3. pareigūnas, prižiūrintis kariuomenės, kar. krovinių transportavimą glžk. stotyje, uoste, prieplaukoje ir jų teritorijoje atliekantis įgulos komendanto pareigas; 4. įstaigai priklausančio arba jos užimamo namo valdytojas, tvarkytojas.

Komendantūra

komendantūrà, kar. komendanto įstaiga.

Komensalai

komensãlai [lot. commensalis — stalo bendras], organizmai, kurie maitinasi tų organizmų, ant kurių arba kuriuose jie gyvena, maisto atliekomis.

Komensalizmas

komensalizmas, viena organizmų tarprūšinio sugyvenimo formų: vienos rūšies individai (komensalai) nuolat arba laikinai gyvena kt. rūšies sąskaita, jai nekenkdami.