konjùnkcija [lot. conjunctio — sujungimas, ryšys]: 1. planetų, turinčių vienodą ekliptinę ilgumą su Saule (matomų ta pačia kryptimi kaip Saulė), ↗ konfigūracija (3); 2. log. veiksmas — 2 ar daugiau paprastų teiginių jungimas jungtimi „ir”; 3. binarinė log. operacija, kurios rezultato reikšmė yra „teisinga” tada, kai abiejų operandų reikšmė yra „teisinga”; 4. lingv. jungtukas.
|
||||
|
konjunktūrà [lot. conjunctura < conjungo — sujungiu]: 1. susidėjusios aplinkybės, sąlygos, susidariusi padėtis, galinti turėti įtakos kuriam nors dalykui; 2. ek. gamybos produkcijos realizavimo sąlygos.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Ekonomikos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 50 |  Nėra komentarų | konjunkturinis, priklausantis nuo konjunktūros, laikinas. konjunktyvà [lot. conjunctivus — jungiamasis], junginė — skaidri gleivinga akies plėvelė; dengia priekinę ragenos dalį ir iškloja vokų vidinius paviršius. konjunktỹvas [lot. (modus) conjunctivus], veiksmažodžio tariamoji nuosaka. konjunktyvitas, akies junginės (konjunktyvos) uždegimas. konkistà [isp. conquista — užkariavimas], Ispanijos ir Portugalijos užkariavimai P. ir Centr. Amerikoje bei Š. Amerikos pietuose XV a. pab.—XVI a. I pusėje. konkistadòrai [isp. conquistador — užkariautojas]: 1. konkistos dalyviai, labai žiauriai išnaudoję ir naikinę Amerikos vietos gyventojus (indėnus); 2*. užkariautojai, plėšikai, grobikai. konklavà [lot. conclave — užrakintas kambarys], Vatikane — kardinolų susirinkimas, šaukiamas popiežiui rinkti; vyksta uždaroje patalpoje (Siksto kapeloje). konkliudeñtinis [lot. concludo — darau išvadą], rodantis sutikimą, leidžiantis padaryti išvadą. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai