konkliùzija [lot. conclusio], pabaiga, išvada.
|
||||
|
konkordáncija [lot. concordantis — dermė, sutikimas]: 1. psn. abėcėliškai sutvarkytas vienos ar kelių knygų žodžių ir posakių sąrašas (rodyklė) su jų vietos (puslapio, eilutės) nurodymu; 2. dvynių požymių sutapimas. konkordánsas [lot. concordans — atitinkantis], spaustuvinis šriftas, kurio kegelis lygus 36 punktams. konkordántiškas [lot. concordans (kilm. concordantis) — atitinkantis], panašus, sutampantis pagal būdingus požymius, darnus. konkordãtas [lot. concordatus — sutartas, suderintas], valstybės sutartis su popiežiumi, apibrėžianti katalikų bažnyčios padėtį toje valstybėje. konkrècijos [lot. concretio — suaugimas, sutirštėjimas], geol. susikristalizavusios vietinės kilmės vienarūšių ar įv. miner. komponentų sankaupos uolienose arba dab. nuosėdose; susidaro, susitelkus išsisklaidžiusiems chem. komponentams aplink vieną ar kelis centrus.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai, Geologijos terminai, Mineralogijos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | konkremeñtas [lot. concrementum — suaugimas], standus, dažnai panašus į akmenį darinys kūno ertmėje arba audinyje. konkrètinti [↗ konkretus], suteikti akivaizdžią formą, konkrečią išraišką; patikslinti. konkretizúoti ↗ konkretinti. konkretùs [lot. concretus — tirštas, kietas], daiktinis, apčiuopiamas, realus, visiškai tikslus ir apibrėžtas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai