Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kameralistika

kameralistika [vok. Kameralistik < lot. camera — rūmų iždas]: 1. specialus adm. ir ek. žinių disciplinų ciklas, kuris buvo dėstomas vid. amžiais Europos universitetuose; 2. Vokietijos XVII—XVIII a. kameralinio (rūmų, valstybės) ūkio tvarkymo administracinių ir ūkinių duomenų visuma.

Kamerdineris

kamerdineris [vok. Kammerdiener], pono namų (rūmų) tarnas; rūbininkas.

Kamerfreilina

kamerfrelina [vok. Kammerfräulein], Rusijoje feodalizmo laikais — aukštųjų pareigūnų dukterų rūmų titulas, duodantis merginoms teisę būti priimamoms caro rūmuose; tą titulą turėjusi moteris.

Kamerheras

kamerhèras [vok. Kammerherr], V. Europoje ir Rusijoje — rūmų tarno titulas (aukštesnis už kamerjunkerį); tą titulą turėjęs asmuo.

Kamerinis

kamerin‖is: 1. susijęs su kamera; turintis kamerą; sudarytas iš kamerų; 2. skirtas nedidelei patalpai, nedideliam klausytojų ar žiūrovų skaičiui; parašyta nedideliam instrumentų arba balsų skaičiui, pvz., ~ė muzika.

Kameristė

kameristė [it. camerista < camera — kambarys], turtingos ponios tarnaitė.

Kamerjunkeris

kamerjùnkeris [vok. Kammerjunker], carinės Rusijos ir buvusios Vokietijos valdovų rūmų žemesnysis titulas.

Kamerkolegija

kamerkolègija [vok. Kammerkoltegium]: 1. feodalizmo laikų įstaiga, tvarkiusi karaliaus pajamas; 2. Petro I įsteigta Rusijos įstaiga, iki 1802 tvarkiusi valstybės pajamas.

Kamertonas

kamertònas [vok. Kammerton]: 1. nustatyto aukščio garsas, pagal kurį derinami muz. instrumentai; 2. muz. prietaisas; plieninė šakutė, išduodanti tikslų garsą a1.

Kamikadzė

kamikãdzė [