kosmogònija [gr. kosmogonia — pasaulio atsiradimas], mokslas, tiriantis kosm. kūnų, pvz., planetų, Saulės, ir jų sistemų, pvz., Saulės sistemos, galaktikų, kilmę ir raidą.
|
||||
|
kosmogrãfija [↗ kosmo(sas) + ↗ …grafija], Visatos aprašymas; bendro pobūdžio astronomijos, geografijos, geologijos, meteorologijos žinios. kosmològija [↗ kosmo(sas) + ↗ …logija], mokslas, tiriantis Visatą, kaip visumą, ir bendriausias Metagalaktikos savybes. kosmonáutas [↗ kosmo(sas) + gr. nautēs — jūrininkas], specialistas, valdantis skriejantį erdvėlaivį, atliekantis jame tyrimus. kosmonáutika [↗ kosmo(sas) + gr. nautikē — laivyba], skriejimo į kosmosą teorija ir praktika. kosmoplãnas [↗ kosmo(sas) + ↗ (aero)planas], pilotuojamas reaktyvinis aparatas skristi atmosferoje ir kosmose; kosm. lėktuvas. kosmopolitai [< gr.], augalai ir gyvūnai, pvz., paprastoji nendrė, rudoji žiurkė, paplitę visame arba beveik visame pasaulyje. kosmopolitas [gr. kosmopolitēs — pasaulio pilietis], žmogus, nepaisantis savo ir kt. tautų tradicijų, kultūros, gyvybinių interesų, neturintis patriotizmo; kosmopolitizmo šalininkas, kosmopolitizmas [↗ kosmopolitas], visuomeninės politinės pažiūros ir ideologija, teigianti, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis; savo ir kt. tautų tradicijų, kultūros, gyvybinių interesų nepaisymas, niekinimas. kòsmosas [gr. kosmos — puošmena, tvarka, Visata], už Žemės atmosferos esanti erdvė, joje esantys objektai ir spinduliavimas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai