Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kumaronas

kumarònas [< indėnų k.], heterociklinis org. junginys C8H8O; sintetinių dervų žaliava.

Kumolas

kumòlas, aromatinis junginys C6H5CH(CH3)2; bespalvis skystis; tirpiklis, degalų priedas, org. sintezės žaliava.

Kumuliacija

kumuliãcija [lot. cumulatio < cumulo — kaupiu, gausinu]: 1. kaupimas(is), didinimas, gausinimas, gausėjimas; 2. sprogimo energijos nukreipimas viena kryptimi, pvz., šarvams pramušti, metaliniams lakštams perpjauti; 3. vaistinių medžiagų kaupimasis organizme; 4. kai kurių draudimo objektų susikaupimas tam tikroje erdvėje (laive, prieplaukoje, sandėlyje).

Kumysas

kumýsas [rus. kumys < tiurkų k.], rauginto kumelės (rečiau asilės, karvės, kupranugarės) pieno gėrimas; vart. daugiausia Azijoje.

Kunciui

kunciùi, kinų tradicinio teatro rūšis; scenos meninis vaizdas grindžiamas dainavimo, instrumentinės muzikos, šokio, dramos elementais.

Kunktatorius

kunktãtorius [lot. cunctator — delsėjas; pagal pravardę, kurią romėnai davė karvedžiui ir diktatoriui Kvintui Fabijui Maksimui (lot. Quintus Fabius Maximus) už jo labai atsargius ir neryžtingus veiksmus per Antrąjį pūnų karą (218—201 pr. m.e.)], delsėjas, lėtas žmogus.

Kunstkamera

kùnstkamera [vok. Kunstkammer], XVI—XIX a. muziejus.

Kunžutas

kunžùtas [persų k. kondžud], aliejinis augalas, kitaip ↗ sezamas.

Kuoklė

kuõklė [latvių k. kokle], styginis latvių liaudies muz. instrumentas; kanklių tipo; turi 5—27 stygas; skambinama solo, liaudies instrumentų orkestruose, pritariama dainavimui.

Kupala

kupalà,[< ukr.], r. slavų senovinė vidurvasario šventė.