kanistras [angl. canister — skardinė], bakas su hermetišku dangčiu įv. skysčiams (benzinui, tepalams).
|
||||
|
kanitèlė [pranc. cannetille], labai plonas paauksuotas arba pasidabruotas siūlas; vart. siuvinėjimui. kaniùlė [pranc. canule], med. tuščiaviduris vamzdelis įv. medžiagoms į organizmo ertmes ir gyslas suleisti arba kraujui ir sekretui iš jų ištraukti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 13 |  Nėra komentarų | kanjònas [isp. cañón — vamzdis; tarpeklis], gilus upės slėnys labai stačiais šlaitais ir siauru dugnu. kankãnas [pranc. cancan], pranc. liaudies šokis; greito tempo, judraus ritmo, laisvų judesių; planas artimas kadriliui. kankròidas [lot. cancer (kilm. cancri) — vėžys + gr. eidos — pavidalas], psn. plokščialąstelis ragėjantis vėžys, kuris dažn. vystosi odos epidermyje. kanojà [angl. canoe < isp. canoa]: 1. Š. Amerikos indėnų valtis, išduobta arba išdeginta iš rąsto; 2. sportinė irklinė valtis be dilių; irkluojama nepritvirtintu vienmenčiu kastuvo formos irklu, klūpant ant 1 kelio. kanonadà [pranc. canonnade], stiprus ir ilgai trunkantis artilerijos šaudymas. kanònas [gr. kanōn]: 1. visuotinė taisyklė, norma; 2. katalikų bažnyčios dogminis, liturginis, teisinis nuostatas; 3. svarbiausioji mišių dalis; 4. Biblijos knygos, bažnyčios pripažintos dievo apreiškimu ir privalomai tikėtinos; 5. visuma meninių metodų arba taisyklių, privalomų kuriam nors meniniam stiliui; 6. polifoninės muzikos forma, grindžiama tikslia imitacija — pradedančiojo balso melodiją kartoja kiti balsai (2, 3 ar daugiau), įsijungdami dažn. vienas po kito; 7. šriftas, kurio kegelis 40 punktų (apie 15 mm). kanoniẽrė [pranc. canonnière < canon — patranka], nedidelis karo laivas, ginkluotas artilerija, plaukiojantis netoli kranto, seklumose, upėse. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai