Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Katakas

katãkas, Indijos klasikinių šokių stilius (mokykla); šokio ritmas mušamas būgnu, pritariant šokėjo daina; daugiausia dėmesio skiriama kojų judesiams; rankų, korpuso, galvos judesiai laisvi, neturi simbolinės reikšmės.

Katakaustika

katakáustika [gr. kata — prieš + ↗ kaustika], fiz. paviršius (kaustika), kurį dėl sferinės aberacijos sudaro 2 gretimi iš vieno taško išėję ir nuo įgaubto veidrodžio atsispindėję šviesos spinduliai.

Kataklazė

kataklãzė [gr. kataklaō — ardau], pirminių uolienos mineralų mechaniškas dalinis sutrupėjimas ir uolienos struktūros suirimas dėl įtampų Žemės plutoje.

Kataklazitas

kataklazitas [↗ kataklazė], kataklazės paveikta uoliena.

Kataklizmas

kataklizmas [gr. kataklysmos — potvynis, tvanas]: 1. katastrofa, didelis Žemės paviršiaus pasikeitimas, pvz., žemės drebėjimas; 2*. didelė nelaimė, staigus pasikeitimas.

Katakombos

katakòmbos [it. catacombe < lot. catacumbae]: 1. požeminės kapinės: ilgi ir siauri koridoriai su nedidelėmis patalpomis (kriptomis) arba nišomis sienose; 2. požemiai, požeminiai labirintai, slaptavietės.

Katalazė

katalãzė [gr. katalysis — suardymas], fermentas, skaidantis vandenilio peroksidą į vandenį ir deguonį ir katalizuojantis reakcijas, kuriose peroksidai oksiduoja kai kuriuos alkoholius.

Kataleksa

kataleksà [gr. katalēxis — nustojimas, pabaiga], poezijos eilutės pabaigos tipas: trūksta vieno arba dviejų nekirčiuotų skiemenų.

Katalektika

katalèktika ↗ kataleksa.

Katalektinis

katalèktin‖is [gr. katalēktikos], galinis, nepilnas, pvz., ~ė eilutė — antikinės poezijos eilutė, kurios paskutinėje pėdoje trūksta galinio skiemens.