katãkas, Indijos klasikinių šokių stilius (mokykla); šokio ritmas mušamas būgnu, pritariant šokėjo daina; daugiausia dėmesio skiriama kojų judesiams; rankų, korpuso, galvos judesiai laisvi, neturi simbolinės reikšmės.
|
||||
katãkas, Indijos klasikinių šokių stilius (mokykla); šokio ritmas mušamas būgnu, pritariant šokėjo daina; daugiausia dėmesio skiriama kojų judesiams; rankų, korpuso, galvos judesiai laisvi, neturi simbolinės reikšmės. katakáustika [gr. kata — prieš + ↗ kaustika], fiz. paviršius (kaustika), kurį dėl sferinės aberacijos sudaro 2 gretimi iš vieno taško išėję ir nuo įgaubto veidrodžio atsispindėję šviesos spinduliai. kataklãzė [gr. kataklaō — ardau], pirminių uolienos mineralų mechaniškas dalinis sutrupėjimas ir uolienos struktūros suirimas dėl įtampų Žemės plutoje. kataklazitas [↗ kataklazė], kataklazės paveikta uoliena. kataklizmas [gr. kataklysmos — potvynis, tvanas]: 1. katastrofa, didelis Žemės paviršiaus pasikeitimas, pvz., žemės drebėjimas; 2*. didelė nelaimė, staigus pasikeitimas. katakòmbos [it. catacombe < lot. catacumbae]: 1. požeminės kapinės: ilgi ir siauri koridoriai su nedidelėmis patalpomis (kriptomis) arba nišomis sienose; 2. požemiai, požeminiai labirintai, slaptavietės. katalãzė [gr. katalysis — suardymas], fermentas, skaidantis vandenilio peroksidą į vandenį ir deguonį ir katalizuojantis reakcijas, kuriose peroksidai oksiduoja kai kuriuos alkoholius. kataleksà [gr. katalēxis — nustojimas, pabaiga], poezijos eilutės pabaigos tipas: trūksta vieno arba dviejų nekirčiuotų skiemenų. katalèktika ↗ kataleksa. katalèktin‖is [gr. katalēktikos], galinis, nepilnas, pvz., ~ė eilutė — antikinės poezijos eilutė, kurios paskutinėje pėdoje trūksta galinio skiemens. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai