Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Katarsis

kãtarsis [gr. katharsis — apvalymas, taurinimas]: 1. vidinių konfliktų, įtampos sumažinimas, užslopintų polinkių išlaisvinimas, juos pergyvenus, ypač meno pagalba; 2. psichoanalizėje — žmogaus emocinė iškrova, išvaduojanti jį iš traumatinio pobūdžio pergyvenimų; sukeliamas, atskleidžiant žmogui jo psichinę būseną.

Katastrofa

katastrofà [gr. katastrophē — perversmas, sunaikinimas], didelė, staigi ir netikėta nelaimė, įvykis su tragiškomis pasekmėmis.

Katastrofizmas

katastrofizmas [pranc. catastrophisme < gr. katastrophē — perversmas, sunaikinimas]: 1. viena iš XXa. kultūros, istoriosofijos tendencijų — pesimistinis požiūris į kultūros, civilizacijos ateitį, jų greito žlugimo, katastrofos (dėl vidinės raidos arba išorinių priežasčių) pranašavimas ir šio požiūrio reiškimas literatūroje (ypač poezijoje); 2. teorija, aiškinanti, kad Žemės geol. istorijoje ilgas, palyginti ramias epochas pakeisdavę trumpi katastrofų laikotarpiai.

Katatermometras

katatermomètras [gr. kata — žemyn + ↗ termometras], spiritinis termometras oro srautų nedideliam greičiui matuoti pagal vėsinamąjį srauto poveikį.

Katatermometrija

katatermomètrija [kata + ↗ termometrija], oro šaldomojo poveikio žmogui nustatymas; padeda nustatyti žmogaus šiluminės savijautos higienines normas.

Katatimija

katatimija [gr. katathymios — trokštamas], psichol. sprendinių pritaikymas, pakeitimas pagal tuo metu išgyvenamus jausmus ir troškimus.

Katatonija

katatònija [gr. katatonos — įtempimas, sustingimas], psichikos sutrikimas, kuris reiškiasi judėjimo ir elgsenos pakitimais.

Katechetas

katechètas [gr. katēchētēs — mokytojas], dvasininkas arba pasaulietis, mokantis katekizmo arba apskritai krikščionių tikėjimo.

Katechetika

katechètika [gr. katēchētikē (technē) — mokymo (menas)], teologijos dalis, kuri rūpinasi tikėjimo pagrindų mokymo metodika.

Katechinai

katechin‖ai [pagal akacijos katechu, kurios medienoje gausu ~ų, pavadinimą], fenoliniai flavanų dariniai augaluose; biologiškai aktyvūs: reguliuoja kapiliarų pralaidumą, didina jų sienelių elastingumą.