ketas [lot. celtis — kaltas, rėžiklis], senovinis kapojimo įrankis — bronzinis kirvis arba skliutas; vartotas medžiui apdirbti, žemės darbams.
|
||||
ketas [lot. celtis — kaltas, rėžiklis], senovinis kapojimo įrankis — bronzinis kirvis arba skliutas; vartotas medžiui apdirbti, žemės darbams. keltològija, mokslas, tiriantis keltų kalbas. kèlvinas [pagal anglų fiziko Kelvino (Kelvin) pavardę], K, pagrindinis tarptautinės vienetų sistemos temperatūros vienetas; 1 K = 1 °C. kemalizmas, Turkijoje — buržuazinis nacionalistinis judėjimas, kilęs 1919; pavadintas pirmojo Turkijos respublikos prezidento Kemalio Mustafos (Kemal Mustafa; 1881—1938), vadovavusio šiam judėjimui, vardu. kepingas [angl. camping — stovyklavimas], trumpo poilsio stovykla turistams (daugiausia motorizuotiems). kenãfas [persų k. kenaf], vienmetis pluoštinis augalas Hibiscus cannabinus. kènas [< jap.], ilgio vienetas, vart. Japonijoje; lygus 1,818 m. kendỹris [< tiurkų k.]: 1. stepukas — pluoštinis augalas Apocynum; 2. augalo stepuko pluoštas; iš jo vejamos virvės, neriami žvejų tinklai. kenguros [angl. kangaroo < austral.], sterbliniai žinduoliai Macropodidae; gyvena Australijoje, Tasmanijoje, N. Gvinėjoje, Bismarko salyne. kenotãfas [gr. kenotaphion — tuščias kapas], simbolinis (be mirusiojo palaikų) antkapinis paminklas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai