keromántija [gr. kēromanteia < kēros — vaškas + manteia — spėjimas, pranašavimas], būrimas vašku.
|
||||
|
kèsaris [gr. kaisar < lot. Caesar], sen. Romos imperatorių cezarių graikiškas pavadinimas. kesònas [pranc. caisson — dėžė]: 1. kvadratinė arba daugiakampė lubų, arkos, skliauto įduba; 2. įrenginys darbams po vandeniu arba vandeningame grunte: vandeniui į darbo kamerą neleidžia patekti į ją tiekiamas suslėgtas oras; 3. met. tuščiavidurė metalinė dėžė su joje cirkuliuojančiu vandeniu metalurginėms krosnims aušinti,   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Metalurgijos terminai |  Kategorija: K |  Peržiūrėta: 39 |  Nėra komentarų | ketà [rus.< nanajų k.], lašišinė žuvis Oncorhynchus keta; gyvena Ramiojo vandenyno š. dalyje. kètas [angl. ket], vienstiebis burlaivis, turintis tik 1 burę. kètgutas [angl. catgut], siūlai iš smulkiųjų raguočių, žarnų; naud. chirurgijoje. kètis, nesisteminis masės vienetas, vartojamas P. r. Azijos šalyse; lygus maždaug 600 g. ketliúoti [vok. ketteln — sujungti kilpas], narstyti — sujungti trikotažo gaminių kraštines kilpas. ketònai [vok. Keton < ↗ acetonas], klasė org. junginių, turinčių karbonilo grupei C = O, pvz., acetonas CH3—CO—CH3 . ketsãlis [isp. quetzal], Gvatemalos piniginis vienetas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai