Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Lastas

lãstas [vok. Last — krovinys]: 1. senovinis laivo talpos (5,66 m3) arba neaptašytos medienos tūrio (1,13 m3) vienetas; 2. senovinis biralų ir skysčių tūrio vienetas, įv. šalyse apytiksliai prilygęs 1—3,8 m3.

Lastikas

lãstikas1 [angl. lasting — patvarus, ilgalaikis], blizgantis medvilninis audinys; ppr. vart. pamušalui, marškiniams.

Lastikas

lãstikas2 [gr. elastikos — tamprus, elastingas], neyranti kojinės ar viršutinio trikotažo dalis, numegzta dvipusiu pynimu ir turinti tamprų siūlą; templė.

Lastikinis

lãstikin‖is [↗ lastikas2], susijęs su ↗ lastiko2 gamyba, pvz., Δ pynimas (abipusis dešininis pynimas), ~ė mašina (dviejų adatinių apvalioji mezgimo mašina su liežuvėlinėmis adatomis).

Lateksas

lãteksas [lot. latex — skystis, sultys]: 1. kaučiukinių augalų pieninės sultys; 2. dispersinė sistema, susidedanti iš polimero (dažn. sintetinio kaučiuko) ir vandens.

Latensifikacija

latensifikãcija [lot. latens — paslėptas + facio — darau], nematomojo fot. atvaizdo sustiprinimas nepakankamai jautriame šviesai filme, fot. popieriuje.

Latentinis

lateñtinis [lot. latens (kilm. latentis) — paslėptas, nematomas], slaptas, nematomas, išoriškai nepasireiškiantis: 1. fiziol. Δ laikotarpis — laikas nuo ląstelės, organo arba viso organizmo dirginimo pradžios iki atsako pradžios; 2. fot. neišryškintas, pvz., Δ atvaizdas eksponuotoje neryškintoje fot. medžiagoje.

Lateralinis

laterãlinis [lot. lateralis — šoninis]: 1. anat. šoninis; nutolęs nuo kūno vid. plokštumos; 2. lingv. Δ priebalsis — šoninis priebalsis, kurį tariant liežuvio galas prispaudžiamas prie dantų ar alveolių (kartais vidurinė liežuvio dalis — prie kietojo gomurio), o oro srovė eina vienu ar abiem liežuvio šonais, pvz., „l”.

Lateritas

lateritas [lot. later — plyta], eliuvinė nuosėdinė uoliena; aliumosilikatinių uolienų fizinio ir cheminio dūlėjimo produktas; tankus, akytas, konkreciškos tekstūros; statybinė medžiaga.

Lateritizacija

lateritizãcija [↗ lateritas], uolienų kitimas, kuris vyksta, uolienoms dūlant nepastovaus drėgno tropinio ir subtropinio klimato srityse; lateritinės plutos susidarymas.