legalizúoti [↗ legalizacija], įteisinti, pripažinti teisėtu.
|
||||
legalizúoti [↗ legalizacija], įteisinti, pripažinti teisėtu. legalùs [lot. legalis], teisėtas, atitinkantis įstatymą, įstatymo leidžiamas. legãtas1 [lot. legatus — pasiuntinys]: 1. sen. Romoje — senato polit. pasiuntinys ar įgaliotinis; vėlyvojoje respublikoje — karvedžio ir provincijos vietininko padėjėjas; imperijos laikais — imperatoriaus provincijos vietininkas; 2. dvasininkas, atstovaujantis popiežiui kuriame nors krašte. legãtas2 [lot. legatum — testamentinė išskirtinė], testamente įrašytas įpareigojimas testamentiniam paveldėtojui atlikti kokią nors prievolę. legato [it. rišliai], rišlus muz. garsų atlikimas; perėjimas nuo vieno garso prie kito be pertraukos. legãtorius [lot. legatarius], testamento su legatu gavėjas. lege artis [lot.], pagal meno taisykles, meistriškai. legendà [lot. legenda — tai, kas skaitytina]: 1. tautosakos ir rašytinės literatūros žanras — fantastinis prozinis rel. ar mit. siužeto (ppr. apie dievą, šventuosius) pasakojimas; 2. prasimanymas, neįtikėtini, nepatvirtinti dalykai, pasakojimai apie kokį asmenį, įvykį; 3. žemėlapio, kartoschemos, plano sutartinių ženklų aiškinamasis tekstas; 4. monetos, medalio įrašas. legeñdinis, pagrįstas legenda, žinomas iš legendų; neįtikėtinas, pasakiškas, fantastinis. leggiero [sk. ledžero; it. < pranc. leger — lengvas, lengvabūdiškas], muz. lengvai, švelniai, gracingai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai