leghòrnai, dėsliųjų vištų veislė, išvesta Italijoje, Livorne (angl. Leghorn).
|
||||
|
legiònas [lot. legio (kilm. legionis)]: 1. sen. Romos kariuomenės pagr. organizacinis vienetas; susidėjo iš 30 manipulų (po 60—120 žm.); 2. kai kurių šalių kariuomenės spec. formuotės, pvz., svetimšalių Δ (Prancūzijoje, Ispanijoje); 3*. daugybė.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Agronomijos terminai |  Kategorija: L |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | legioniẽrius [lot. legionarius], legiono kareivis. legirúoti [vok. legieren < lot. ligare — rišti, jungti], į metalą, metalo lydinį, puslaidininkį dėti priedų, suteikiančių tam tikrų fizikinių, cheminių, mechaninių savybių. legislatūrà [lot. lex (kilm. legis) — įstatymas + latura — pasiūlymas]: 1. atstovaujamojo burž. šalių organo arba renkamo pareigūno įgaliojimų laikas, kitaip ↗ kadencija; 2*. Tautų sandraugos šalių, daugumos JAV valstijų ir iki 1949 kai kurių Indijos valstijų įstatymų leidybos organų (rūmų) visuma. legistai [lot. legistae < lex (kilm. legis) — įstatymas]: 1. vid. amžių V. Europos teisininkai, kurie stengėsi pritaikyti ir įtvirtinti V. Europos valstybėse romėnų teisę, kaip priešpriešą kanonų teisei ir feodaliniams papročiams; 2. sen. Kinijoje — polit. minties, filosofijos kryptis. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Politikos terminai | Kategorija: L | Peržiūrėta: 6 | Nėra komentarų | legitimãcija [lot. legitimus — teisėtas, įteisintas]: 1. kurios nors teisės arba įgaliojimo teisėtumą patvirtinantys dokumentai; 2. valstybių, kur nėra pasų sistemos, piliečio asmenybės paliudijimo forma; 3. burž. šalyse — nesantuokinių vaikų pripažinimas nustatyta tvarka santuokiniais. legitiminis [lot. legitimus — teisėtas], pripažintas įstatymu. legitimizmas [pranc. légitimisme < lot. legitimus — teisėtas], polit. principas, pripažįstantis dinastijos ist. teises paveldėti valdžią. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Istorijos terminai, Politikos terminai | Kategorija: L | Peržiūrėta: 4 | Nėra komentarų | lègua [isp. ir portug.], Ispanijos, Portugalijos, Vid. ir P. Amerikos senovinis kelio ilgio vienetas; įv. šalyse prilygo 4000—6700 m, pvz., Argentinoje 5196 m, Brazilijoje 6600 m. (arba 6000 m), Meksikoje 4190 m, Portugalijoje 6197 m. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai