lėja [rum. leu], Rumunijos piniginis vienetas.
|
||||
|
lèjeris [< ol.], tvirtai ištempta laivo virvė arba lynas įstrižosioms burėms tvirtinti, bortams apsaugoti, kad neiškristų žmonės. lèkas [albanų k. lek], Albanijos piniginis vienetas. lekãžas [vok. Leckage < pranc], gabenamų skysčių nusilaistymas, nutekėjimas, gabenamų prekių nudžiūvimas. lèkcija [lot. lectio — skaitymas], psn. paskaita. lekitas [gr. lēkythos], sen. graikų keraminis indas su žema kojele, pailgu liemeniu, plonu kakleliu, vertikalia ąsa. leksemà [gr. lexis — žodis, posakis], reikšminis kalbos vienetas, apimantis paradigmines 1 žodžio formas, pvz., stalas, stalo, stalui, stalą ir pan., ir įvairius kontekstinius žodžio prasmės variantus, pvz., „druska” — medžiagos pavadinimas ir tai, kas suteikia aštrumo ar įdomumo pasakymui, minčiai. lèksika [gr. lexikos — žodinis < lexis — žodis, posakis], kurios nors kalbos, tarmės žodžių visuma; rašytojo, veikalo, šiaip kam būdingų žodžių visuma. leksikogrãfija [↗ leksika + ↗ …grafija]: 1. mokslo šaka, apimanti žodynų kūrimo praktiką ir teoriją; 2. spausdintų žodynų, žodyninio tipo veikalų visuma. leksikològija [↗ leksika + ↗ …logija], mokslas, tiriantis leksiką. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai