lérva [lot. larva — vaiduoklis, kaukė], daugumos bestuburių ir kai kurių chordinių gyvūnų individualaus vystymosi stadija; tos stadijos gyvūnas; gyvena savarankiškai, dažn. būna nepanašus į suaugusį individą.
|
||||
|
lervicidas [↗ lerva + lot. caedo — žudau], chemikalas, kuriuo naikinamos kenkėjų lervos. lesbianizmas [pagal sen. Graikijos Lesbo (Lesbos) salos pavadinimą], nenormalus moters lytinis potraukis prie moters. lèsteriai, vilninių avių veislė, išvesta Anglijoje, Lesteršyro (Leicestershire) grafystėje. Let‖à (gr. Lēthe), sen. graikų mitologijoje — požemio karalystės (Hado) upė; mirusiųjų vėlės, paragavusios ~os vandens, užmiršdavusios žemiškąjį gyvenimą; iš to kilo posakis „nugrimzti Letoje” — būti užmirštam, išnykti be pėdsakų. letãlin‖is [lot. letalis — mirštamas], mirtinas, mirštamas; pvz., ~ė dozė. letalùmas [↗ letalinis], mirštamumas — žmonių, mirusių nuo kurios nors ligos, skaičiaus santykis su visų sirgusių ta liga žmonių skaičiumi. letal‖ùs [↗ letalinis], mirtinas, mirštamas, pvz., ~i mutacija (geno pakitimas, dėl kurio organizmas žūva). letárgas ↗ letargija. letárgija [gr. lethargia < lēthē — užmarštis + argia — neveiklumas]: 1. liguista, panaši į kietą miegą būsena; 2*. apsnūdimas, sustingimas, neveiklumas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai