libertinas1 [lot. libertinus — atleistinis], sen. Graikijoje, Romoje ir ankstyvojo feod. laikotarpio V. Europos valstybėse — paleistas ar išsipirkęs laisvę vergas.
|
||||
libertinas1 [lot. libertinus — atleistinis], sen. Graikijoje, Romoje ir ankstyvojo feod. laikotarpio V. Europos valstybėse — paleistas ar išsipirkęs laisvę vergas. libertinas2 [pranc. libertin — laisvamanis], libertinizmo šalininkas, abejingas religijai; laisvamanis. libertinizmas [pranc. libertinisme], XVIII a. Prancūzijos intelektualinis judėjimas prieš religijos autoritetą, scholastinį mąstymą ir katalikišką feodalinį gyvenimo idealą; laisvamanybė, rel. pasyvumas. liberum veto [lot.], pažod. laisvasis „draudžiu“; XVI—XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos seime — teisė nesutikti su nutarimais. libido [lot. aistra, potraukis], aistra, geidimas; Z. Froido aiškinimu, seksualinis potraukis yra pagrindinis psichinės energijos šaltinis, K. Jungo supratimu, metafiziškai traktuojama psichinė energija. librà [lot. romėnų svaras]: 1. masės vienetas; sen. Romoje prilygo maždaug 327 g, vėliau Ispanijoje 459,52 g, Portugalijoje 458,92 g, Vid. ir P. Amerikoje 459—460 g; 2. Peru piniginis vienetas 1897—1930. librãcija [lot. libratio — svyravimas], astr. regimasis periodinis šviesulio svyravimas apie savo ašį arba centrą, pvz., Mėnulio Δ. librètas [it. libretto — knygelė], operos, operetės, miuziklo (anksčiau ir kantatos, oratorijos) žodinis tekstas; literatūrinis siužetinio baleto veiksmo aprašymas. librifòrmas [lot. liber (kilm. libri) — luobas, plaušai + forma — pavidalas], medienos plaušai — augalo antrinės medienos ramstinis audinys. libùrna [pagal liburnų (lot. Liburni) genties, gyvenusios Ilyrijoje, pavadinimą], romėnų karo laivas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai