Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Limuzinas

limuzinas [pranc. limousine], lengvojo automobilio kėbulas, kurio priekinė sėdynė nuo likusios salono dalies atskirta stikline aklina arba nuleidžiama pertvara.

Linčas

linčas [pagal XVIII a. rasisto plantatoriaus Č. Linčo (Lynch) pavardę], JAV — žiaurus susidorojimas be teismo su negrais ir pažangiais veikėjais.

Linčiuoti

linčiúoti [↗ linčas], savavališkai susidoroti.

Linearizmas

linearizmas [lot. linearis — linijinis]: 1. polifoninės muzikos kūrimo principas; kiekvienas faktūros balsas formuojamas savarankiškai, laisvai sudarant sąskambius ir jų junginius; būdingas vėlyvųjų vid. amžių ir renesanso polifoninei muzikai; 2. tapyboje — linijos, kontūro, kaip svarbiausių meninės išraiškos priemonių, reikšmės absoliutinimas.

Lingafonas

lingafònas [lot. lingua — kalba + gr. phōnē — garsas], serija gramofono plokštelių arba magn. juostų, kuriose įrašytas visas kurios nors kalbos mokymo kursas.

Lingafoninis

lingafòninis, susijęs su lingafonu, turintis spec. aparatūrą užsienio kalboms mokytis, pvz., Δ kabinetas.

Lingvistas

lingvistas [pranc. linguiste < lot. lingua — kalba], kalbininkas, lingvistikos specialistas.

Lingvistika

lingvistika [pranc. linguistique < lot. lingua — kalba], kalbotyra, kalbų mokslas.

Lingvistinis

lingvistin‖is, susijęs su lingvistika, kalbotyra, pvz., ~ė geografija (kalbotyros skyrius, aiškinantis teritorines kiekvieno kalbinio reiškinio paplitimo ribas); ~ė paleontologija (kalbotyros skyrius, pagal kalbinę medžiagą tiriantis pirmykštę kultūrą).

Lingvodidaktika

lingvodidãktik‖a [lot. lingua — kalba + ↗ didaktika], kalbų mokymo teorija; ~os objektas — bendrieji kalbų mokymo proceso ir turinio principai.