linija [lot. linea]: 1. bet koks nubrėžtas brūkšnys; 2. esama arba įsivaizduojama ko nors riba, siena, apybrėža, pvz., horizonto Δ, fronto Δ, kranto Δ; 3. ilga daiktų eilė, virtinė, pvz., kalnų Δ, gynybos Δ; 4. senovinis ilgio vienetas, prilygęs arba colio (nuo 1,935 mm iki 2,54 mm); vartotas ir Lietuvoje; 5. techn. susisiekimo kelias, jungiantis 2 punktus (geležinkelio, autobusų, aviacijos Δ); įtaisų sistema kam nors perduoti (telegrafo, telefono, ryšių Δ), tiekti (elektros, dujotiekio Δ), gaminti; 6. veiklos, nusistatymų kryptis; 7. kūrinyje vaizduojamų įvykių eiga; 8. organizmai, kilę ppr. iš vieno pirmtako arba vienos bendrų pirmtakų poros, palikuonims perduoda vis tuos pačius požymius; 9. palikuonys, pirmtakų ir palikuonių eilė.
|
||||
|
linijin‖is: 1. susijęs su linija (linijomis) arba tiese (tiesėmis); 2. kareivis, žymintis žygiuojančios kariuomenės (parade, apžiūroje) judėjimo liniją; 3. susijęs su tam tikru kautynių išsidėstymu, pvz., ~ę taktika, naudota XVI—XVIII a., Δ laivas (XVII—XIX a. tristiebis karo burlaivis, kuriame patrankos buvo išdėstytos linijomis pagal bortus; per mūšį ~iai laivai plaukdavo vienas paskui kitą — linija; XX a. šarvuotas garlaivis kovai su visų tipų laivais ir kranto objektais, po II pasaul. karo nebestatomas). linimeñtas [lot. linimentum < linio — ištepu, ištrinu], skystas tepalas; įv. vaistinių medžiagų mišinys su aliejais. linkolnai, vilninių avių veislė, išvesta Anglijoje, Linkolnšyro (Lincolnshire) grafystėje, linkosas [lot. lin(gua) — kalba + gr. kos(mos) — visata], dirbtinė kalba, sukurta ol. matematiko G. Freidentalio, skirta bendrauti su nežemiškomis civilizacijomis. linkrùstas [lot. linum — drobė + crusta — žievė], ruloninė lygi arba su reljefiniu piešiniu, dažn. spalvota apdailos medžiaga — stiprus popierius arba plonas audinys, padengtas sintetine derva. linograviūrà [↗ lino(leumas) + ↗ graviūra], lino raižinys. linoleãtai, org. junginiai; linolininės rūgšties druskos; sikatyvai. linolèumas [lot. linum — drobė + oleum — aliejus], viensluoksnė arba daugiasluoksnė polimerinė ruloninė grindų medžiaga su audinio, neaustinės pluoštinės medžiagos, kartono pagrindu arba visai be pagrindo. linònas [pranc. linon], baltintas plonas lininis, rečiau medvilninis audinys; vart. baltiniams, palaidinukėms, paklodėms. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 0 | 
Naujausi komentarai