Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Litaurai

litáurai [gr. (po)ly — daug + taurea — būgnas], mušamasis muz. instrumentas, kitaip ↗ timpanas.

Litera

liter‖a [lot. littera — raidė], metalo, plastiko, medžio luistelis su reljefiniu veidrodiniu spaudos ženklo atvaizdu; iš ~ų renkami ir atspaudžiami tekstai.

Literatas

literãtas [lot. litteratus — raštingas, mokytas], grožinės literatūros kūrinių, literatūros kritikos, literatūrologijos, publicistikos darbų autorius, rašytojas.

Literatūra

literatūrà [lot. litteratura — tai, kas parašyta]: 1. visos žmonijos, kurios nors šalies, tautos ar kurio laikotarpio grožinės literatūros, mokslo, publicistikos, informacinių ir kt. raštų visuma; raštija; 2. viena iš meno šakų — žodžio menas (rašytinis ir sakytinis, tautosaka), grožinė literatūra; beletristika; 3. kurios nors mokslo šakos, disciplinos veikalų, straipsnių kuriuo nors 1 klausimu, apie 1 objektą visuma.

Literatūrinis

literaturin‖is, būdingas literatūrai (siaurąja arba plačiąja reikšme), toks, koks yra lit. kūrinyje, pvz., ~is herojus (lit. kūrinio veikėjas, personažas), ~ė kalba (sunorminta rašomoji ir šnekamoji kalba, bendrinė kalba).

Literatūrologija

literatūrològija [↗ literatūra + ↗ …logija], mokslas, tiriantis grožinės literatūros kūrinius, rašytojų kūrybą, literatūros ist. procesą, literatūros funkcionavimą visuomenėje.

Litiazė

litiãzė [gr. lithos — akmuo, mineralas], akmenligė.

Litifikacija

litifikãcija [lithos + lot. facio — darau], geol. birių nuosėdų virtimas uoliena (akmenėjimas) įvairiose nuosėdų kitimo stadijose.

Litionitas

litionitas [↗ litis], mineralas, kitaip ↗ lepidolitas.

Litis

litis [gr. lithos — akmuo, mineralas], chem. elementas Li, atom. Nr. 3; šarminis metalas.